Penktadienį, antrąją Kalėdų dieną, minint pirmojo kankinio šv. Stepono liturginę šventę,
Vengrijos katalikai taip pat minėjo kardinolo Jozsefo Mindszenty suėmimo 60-ąsias
metines.
Vengrijos primas, Estergomo – Budapešto arkivyskupas kardinolas Mindszenty
buvo komunistų milicijos suimtas arkivyskupijos kurijos koplyčioje 1948 metų gruodžio
26 dieną. Po žiaurių kankinimų ir maždaug metus trukusio komunistų surežisuoto tesimo
proceso, už tariamą bandymą nuversti valdžią buvo nuteistas kalėjimu iki gyvo galvos.
Greit
po kardinolo suėmimo, 1949 metų sausio 2 dieną, popiežius Pijus XII paskelbė laišką
Vengrijos vyskupams „Acerrimo maerore“, kuriame reiškė savo nusivylimą ir apgailestavimą,
kad Vengrijoje nėra teisingumo ir kartu solidarumą su persekiojimus kenčiančia Vengrijos
Bažnyčia.
Kardinolas Mindszenty komunistų kalėjime praleido beveik aštuonerius
metus. Jis buvo išvaduotas 1956 metų sukilimo metu. Kai sovietų tankai sukilimą numalšino,
prieglobstį kardinolui suteikė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Budapešte. Amerikos
diplomatinės atstovybės svečias kardinolas buvo net 15 metų. Tokia padėtis buvo nelabai
patogi amerikiečiams. Dar labiau ji erzino Vengrijos komunistų valdžią. Galiausiai
po slaptų derybų su Šventuoju Sostu buvo susitarta, kad kardinolas išvyks iš Vengrijos
į Austriją. Kardinolas Jozsef Mindszenty mirė 1975 metais ir buvo palaidotas garsiojoje
Austrijos Mariazell Marijos šventovėje. 1991 metais, kai Vengrijoje baigėsi komunistų
valdymas, kardinolo palaikai buvo perkelti į Vengriją ir palaidoti Estergomo katedroje.
(jm)