Popiežiaus kalėdinė kalba „Urbi et Orbi“

Popiežiaus Benedikto XVI sveikinimas lietuvių kalba:

Linksmų šventų Kalėdų! – lietuviškai ir dar 63 kitomis pasaulio kalbomis Kalėdų dienos vidudienį popiežius Benediktas XVI sveikino tikinčiuosius visame pasaulyje. Šv. Tėvo kalėdinius sveikinimus, kalbą ir palaiminimą „Urbi et Orbi“ tiesiogiai transliavo šešiasdešimties šalių televizijos, taip pat ir Lietuvos.

Popiežiaus kalėdinės kalbos vertimas:

“Apparuit gratia Dei Salvatoris nostri omnibus hominibus” (Tit 2, 11).

Brangieji broliai ir seserys, apaštalo Pauliaus žodžiais kartoju džiugią žinią apie Kristaus Gimimą: taip, šiandien „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms“!

Pasirodė! Štai ką Bažnyčia šiandien švenčia. Gerumo ir švelnumo kupino Dievo malonė jau bene paslėpta, bet „pasirodžiusi“, apsireiškusi kūne ir atskleidusi mums savo veidą. Kur tai įvyko? Betliejuje. Kada? Valdant imperatoriui Augustui, pirmojo visuotinio surašymo metu, apie kurį užsimena ir evangelistas Lukas. Kas yra tasai, kuris apreiškia? Naujagimis, Mergelės Marijos Sūnus. Jame pasirodė Dievo, mūsų Išganytojo malonė. Dėl to šio kūdikio vardas Jehoshua, Jėzus, o tai reiškia „Dievas gelbėja“.

Pasirodė Dievo malonė: štai kodėl Kalėdos yra šviesos šventė. Ne visuotinės šviesa, kuri kasdien viską apgaubia, bet naktį įsižiebęs spindesys, kuris plinta į visą pasaulį iš tiksliai apibrėžtos vietos: iš Betliejaus grotos, kur dieviškasis Vaikelis „išvydo pasaulio šviesą“. Iš tiesų gi, tai jis yra sklindanti šviesa, kaip dažnai vaizduojama tapyboje. Jis yra šviesa, kuri pasirodydama išsklaido ūkanas ir padeda mums suprasti mūsų gyvenimo ir istorijos prasmę ir vertę. Kiekviena prakartėlė – tai paprastas, bet iškalbus raginimas atverti širdį ir protą gyvybės slėpiniui. Tai susitikimas su Amžina gyvybe, kuri mistinėje Kalėdų scenoje tapo mirtinga. Mes galime gėrėtis tąja scena ir čia, šioje aikštėje, ir daugybėje viso pasaulio bažnyčių ir koplyčių, ir kiekvienuose namuose, kur garbinamas Jėzaus vardas.

Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms. Taip, Jėzus, gelbstinčio Dievo veidas, pasirodė ne mažam žmonių būriui, ne kai kuriems, bet visiems. Tai tiesa, kad kukliame Betliejaus būste jį sutiko tik labai nedaug žmonių, tačiau jis atėjo pas visus: žydus ir pagonis, turtingus ir vargšus, artimus ir tolimus, tikinčius ir netikinčius... pas visus. Antgamtinė malonė, Dievo noru, yra skirta visiems kūriniams. Tačiau reikia, kad žmogus ją priimtų, kad ištartų savąjį „taip“, kaip Marija. Tik tada jo širdį nušvies dieviškosios šviesos spindulys. Tą naktį įsikūnijusį Žodį priėmė Marija ir Juozapas, kurie su meile jo laukė, ir piemenys, kurie netoliese saugojo savo bandas. Mažoji bendruomenė atskubėjo pagarbinti Kūdikio Jėzaus; mažoji bendruomenė, atstovaujanti Bažnyčiai ir visiems geros valios žmonėms. Taip pat ir šiandien Dievą, dėl meilės tapusį mūsų broliu, sutinka tie, kurie jo laukia ir ieško, kurių širdys dega troškimu matyti jo veidą ir darbuotis, kad ateitų jos Karalystė. Pats Jėzus vėliau tai pasakys: jie yra dvasingieji vargdieniai, liūdintieji, romieji, išalkusieji teisybės, gailestingieji, tyraširdžiai, taikdariai, persekiojamieji dėl teisybės (pal. Mt 5, 3-10). Jie Jėzuje atpažįsta Dievo veidą ir ima gyventi, kaip Betliejaus piemenys, su jo meilės džiaugsmu atnaujintomis širdimis.

Broliai ir seserys, kurie manęs klausotės, vilties žinia, kuri yra Kalėdų naujienos širdis, skirta visiems žmonėms. Jėzus gimė visiems ir, kaip Betliejuje Marija jį parodė piemenims, taip šiandien Bažnyčia jį rodo visai žmonijai, kad kiekvienas žmogus kiekvienoje gyvenimo situacijoje galėtų pajusti išganingosios Dievo malonės veikimą, nes ji viena gali blogį paversti gėriu, ji viena gali perkeisti žmogaus širdį ir paversti ją taikos „oaze“.

Išganingosios Dievo malonės veikimas tepasiekia daugybę žmonių, kurie dar gyvena sutemose ir mirties šešėlyje (pal Lk 1, 79). Dieviškoji Betliejaus šviesa tepasklinda Šventojoje Žemėje, kurios horizontas izraeliečiams ir palestiniečiams vėl aptemęs, tepasklinda Libane, Irake ir visuose Artimuosiuose Rytuose. Tepadaro vaisingas pastangas tų, kurie nenusileidžia išsigimusiai susirėmimų ir smurto logikai, o renkasi dialogo ir derybų kelią, stengdamiesi sumažinti įtampą valstybių viduje ir rasti teisingus ir ilgalaikius sprendimus visą regioną slegiantiems konfliktams. Šitos atnaujinančios ir perkeičiančios šviesos trokšta Zimbabvės gyventojai Afrikoje, jau ilgai slegiami politinės ir socialinės krizės, kuri, deja, vis gilėja, o taip pat moterys ir vyrai, gyvenantys Kongo Demokratinėje Respublikoje, ypač išvargintame Kivu regione, Sudano Darfure ir Somalyje, kurių nesibaigianti kančia yra nestabilumo ir taikos nebuvimo pasekmė. Šitos šviesos visų pirma laukia tų šalių ir visų sunkumus išgyvenančių šalių vaikai, kuriems turi būti grąžinta geresnės ateities viltis.

Kur pamintas žmogaus asmens orumas ir teisės; kur pavienių žmonių ar grupių egoizmas keliamas aukščiau bendro gėrio; kur yra iškilęs pavojus apsiprasti ir susitaikyti su brolžudiška neapykanta ir žmonių išnaudojimu; kur nesibaigiančios kovos ardo žmonių ir etninių grupių sambūvį; kur vyksta teroristiniai pasikėsinimai; kur trūksta pragyvenimui būtinų dalykų; kur su baime žiūrima į vis labiau neaiškią ateitį, taip pat ir turtingose valstybėse – visur tenušvinta Kalėdų šviesa ir tesuteikia visiems žmonėms drąsos atlikti savo pareigas kupiniems solidarumo dvasios. Jei kiekvienas galvos tik apie save, pasaulis neišvengiamai eis į pražūtį.

Brangūs broliai ir seserys, šiandien išganingoji Dievo malonė pasirodė (pal Tit 2,11) dabartiniam mūsų pasauliui, su visomis jo galimybės ir silpnybėmis, su pažanga ir krizėmis, su viltimis ir baimėmis. Šiandien šviečia Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo Sūnaus ir Mergelės Marijos sūnaus, šviesa: „Dievas iš Dievo, šviesa iš šviesos, tikras Dievas iš tikro Dievo. Dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo, nužengė iš dangaus“. Kiekviename žemės pakrašty šiandien mes jį garbiname suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose. Mes garbiname jį tylėdami, o jis, dar kūdikis, tarsi norėtų mus paguosti: Nebijokite, „aš esu Dievas – kito nėra“ (Iz 45, 22). Ateikite pas mane, vyrai ir moterys, gentys ir tautos, ateikite pas mane, nebijokite. Aš atėjau atnešti jums Tėvo meilės ir parodyti jums taikos kelio.

Taigi, eime, broliai! Paskubėkime, kaip piemenys Betliejaus naktį. Dievas išėjo mūsų pasitikti ir parodė mums savo veidą, pilną malonės ir gailestingumo! Tenebūna nereikalingas jo atėjimas! Ieškokime Jėzaus, tetraukia mus jo šviesa, išsklaidanti liūdesį ir baimę žmogaus širdyje; pasitikėdami artinkimės prie jo, nuolankiai pagarbinkime jį. Visiems džiugių Kalėdų!