IV Advento sekmadienio vidudienio malda Šv. Petro aikštėje

Likus tik kelioms dienoms iki Kalėdų, esame kviečiami kreipti žvilgsnius į nepaprastą slėpinį, kurį Marija saugojo savo įsčiose devynis mėnesius. Tai žmogumi tapusio Dievo slėpinys. Tai drauge yra pirmasis išganymo pagrindas. Antrasis yra Kristaus mirtis ir prisikėlimas. Šie du neišskiriami pagrindai liudija apie vientisą Dievo planą: išgelbėti žmoniją ir jos istoriją jas priimant iki galo, apsiimant pakelti visą jas slegiančio blogio naštą.

Šiais žodžiais popiežius Benediktas XVI sekmadienio vidudienį priminė tikintiesiems tikrąją Kalėdų, o taip pat išganymo prasmę, apie kurią beveik tais pačiais žodžiais kalbama tiek Vidudienio maldos užbaigiamajame maldavime, tiek paskutiniojo Advento sekmadienio Mišių pradžios maldoje: „Meldžiame Tave, Viešpatie, įliek į mūsų širdis savo malonės, kad Angelui apreiškus, pažinę Tavo Sūnaus įsikūnijimą, būtume per Jo kančią ir kryžių nuvesti į prisikėlimo garbę.“

Toliau popiežius kalbėjo apie kosminę Išganymo slėpinio dimensiją. Kristus yra malonės saulė, kuri savo šviesa „perkeičia ir uždega visatą“. Pačios Kalėdų dienos nustatymas irgi yra susijęs su žiemos saulėgrįža, kai šiauriniame pusrutulyje vėl pradeda ilgėti dienos. Mažai kam žinoma, kad ir pačioje šv. Petro aikštėje, tiesiog po popiežiaus namų langais, yra saulės laikrodis. Didžiojo obelisko ant aikštės grindinio metamas šešėlis kaip tik šiomis dienomis yra ilgiausias per metus. Tai primena astronomijos vaidmenį nustatant maldos laiką. Pavyzdžiui, - sakė maldininkams popiežius, - „Angelo malda“ per dieną kalbama tris kartus: rytą, vidudienį, vakarą, o pagal saulės laikrodį, pagal kurį senovėje būdavo nustatomas „tikrasis vidudienis“, būdavo derinami laikrodžiai.

Popiežius vidudienio maldos kalboje taip pat paminėjo ateinančiais metais minėsimus tarptautinius astronomijos metus. Ta aplinkybė, kad kaip tik šiandien, gruodžio 21-ąją, (popiežius kalbėjo sekmadienį) ir tą valandą, kuri sutampa su žiemos saulėgrįža, suteikia galimybę pasveikinti visus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu dalyvaus pasaulinių astronomijos metų renginiuose, kuriais bus minima 400 metų sukaktis nuo pirmųjų Galilėjaus vykdytų dangaus kūnų stebėjimų teleskopu. Šv. Tėvas taip pat priminė kelis garbingo atminimo pirmtakus, kurie buvo šios mokslo srities ugdytojai, Silvestrą II, kuris dėstė astronomiją, Grigalių XIII, kurio dėka turime dabartinį kalendorių ir šv. Pijų X, kuris mokėjo statyti saulės laikrodžius. Jei dangūs, pagal gražų psalmisto išsireiškimą „apsakinėja Dievo garbę“ (Ps 19, 2), taip pat gamtos dėsniai, kuriuos geriau suprasti amžiams bėgant padėjo tiek daug mokslo vyrų ir moterų, yra didžiulė paskata su dėkingumu apmąstyti Viešpaties nuveiktus darbus.

O dabar, žvilgsnius atgręžkime į Mariją ir Juozapą, belaukiančius Jėzaus gimimo, ir iš jų mokykimės susikaupimo, kad galėtume įvertinti Kalėdų džiaugsmą. Pasirenkime ir mes kupini tikėjimo priimti Išganytoją, kuris ateina būti su mumis ir kuris yra Dievo meilės Žodis visų laikų žmonėms. (sk)