Bažnyčia Prancūzijoje ruošiasi bioetikos debatams

2009 metais Prancūzijoje ruošiamasi peržiūrėti dabar galiojantį bioetikos įstatymą, kuris reguliuoja vienaip ar kitaip su žmonėmis susijusius tyrimus. Bioetikos įstatymai siekia atrasti pusiausvyra tarp mokslinės laisvės, pagarbos žmogaus orumui ir bendrojo gėrio.

Dalis bioetinių problemų yra reguliariai minimos viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, ar galima klonuoti žmogų? O sėkmingai klonavus ką galima su juo daryti? Ar galima klonuoti žmogišką būtybę siekiant parūpinti gydymo medžiagos jau egzistuojančiam individui?

Kitos bioetinės problemos susilaukia mažiau dėmesio dėlto, kad tiesiogiai liečia sąlyginai nedidelį ratą žmonių arba yra sudėtingos, prieinamos tik nagrinėjamos srities ekspertams.

Bažnyčia jau seniai aktyviai dalyvauja bioetiniuose debatuose iš moralinės perspektyvos, siūlydama moralinius principus ir kriterijus. Šie debatai nėra lengvi tiek dėl pačių problemų sudėtingumo ir nelengvų subalansuotos išeities paieškų, tiek dėl pasaulėžiūrinių skirtumų, nekalbant apie tuos kraštutinius atvejus, kai dėl ideologinių motyvų apskritai atsisakoma pripažinti Bažnyčiai teisę turėti nuomonę bioetikos klausimais ir ją išsakyti.

Kaip žinoma, ypač dažnai kritikų nemalonę Bažnyčia užsitraukia nuosekliai laikydamasi principo, jog užsimezgęs, bet dar negimęs vaisius jau yra „žmogiška būtybė“, turinti savo orumą, tad ir teises, kurios turėtų būti ginamos juridiniame lygyje. Dėl tokios nuostatos Bažnyčia mano, jog moraliai nepriimtini ne tik abortai, bet ir tie tyrimai su žmogaus embrionais, kurie juos sunaikina ar sužaloja. Dažnai tie tyrimai būna motyvuoti gerų intencijų, jais siekiama kilnių tikslų. Bažnyčia ne kartą yra pareiškusi, jog remia tas intencijas ir tuos tikslus, bet prašo jų įgyvendinimui pasirinkti kitą metodą, kitą kelią.

Tipinis pavyzdys yra kamieninių ląstelių tyrimai, kurie, kaip tvirtinama, pakeis medicinos ateitį. Būtent žmogaus embrionai, kurie pirmosiomis egzistavimo valandomis ir dienomis yra sudaryti iš kamieninių ląstelių, vėlesniuose etapuose tapsiančių įvairiais žmogaus kūno audiniais, dažnai laboratorijai yra tokių ląstelių „šaltinis“. Bažnyčia, taip pat ir popiežiaus lūpomis, labai aiškiai pasisakė už kamieninių ląstelių tyrimus, bet prašė ląsteles gauti iš kitų alternatyvių šaltinių, nesunaikinant žmogaus embriono. Deja, kai kurioms ideologinėms pakraipoms simpatizuojanti arba tiesiog nekritiška žiniasklaida ne kartą jau buvo paskleidusi dezinformaciją, jog „viduramžiška“ Bažnyčia pasisako prieš kamieninių ląstelių tyrimus, trokšta atimti mokslo laisvę ir siekia pakenkti žmonijai.

Visai neseniai, gruodžio 12, Tikėjimo doktrinos kongregacija paskelbė instrukciją „Dignitas personae“, kurioje atnaujinama pozicija dėl kai kurių ankstesnių bioetinių problemų arba aptariami nauji klausimai, iškilę kartu su biomedicinos mokslų pažanga bei galimybėmis.

Šiek tiek vėliau, gruodžio 15, Bažnyčia Prancūzijoje sukvietė per 300 įvairių sričių ekspertų, kurie tarėsi kaip ir kokią nuomonę pateikti dėl įvairių 2009 metų bioetikos įstatymo pataisų. Tarp pastarųjų yra pasiūlymas leisti eksperimentuoti su žmogaus embrionais, įteisinti „motinas nešiotojas“, kurios išnešiotų vaisių už kitas, įteisinti klonavimą „gydymo tikslais“ ir kt.

Katalikų bažnyčia Prancūzijoje jau turi nuolatinį bioetikos srityje dirbantį komitetą, tačiau nori surinkti daugiau duomenų ir praturtinti savo supratimą. O kad to tikrai reikia, buvo konstatuota ir gruodžio 15 dienos susitikime. Kaip pasakojo jame dalyvavusi biologė Brigitte Lepras, dėl mokslo pažangos šiuolaikiniai debatai taip greitai keičiasi, kad Bažnyčiai reikia nuolatinio žinių atnaujinimo, kad galėtų solidžiai juose dalyvauti.

Bažnyčios Prancūzijoje paruoštos nuostatos ir argumentacijos įvairiais klausimais bus išdėstytos Prancūzijos parlamentui 2009 metais svarstant bioetikos įstatymo pataisas, turinčias įsigalioti 2010 metais. (rk)