Vatikano valstybės sekretoriato delegacija, vadovaujama Santykių su valstybėmis pasekretorio
monsinjoro Pietro Parolin, šiomis dienomis lankosi Izraelyje ir dalyvauja trečiadienį
ir ketvirtadienį vykstančiuose dvišalės Šventojo Sosto ir Izraelio valstybės darbo
komisijos susitikimuose. Komisija, kurios tikslas parengti dvišalę sutartį, turinčią
nustatyti katalikų Bažnyčios prižiūrimų Šventųjų vietų statusą, ypač turtinius ir
fiskalinius aspektus, buvo sudaryta 1999 metais. Jau beveik dešimt metų trunkantis
jos darbas nelabai sklandus. Iki Izraelio valstybės susikūrimo Šventojoje Žemėje veikusios
katalikų institucijos ir katalikų globojamos Šventosios vietos turėjo tam tikras juridines
garantijas ir, atsižvelgiant į jų specifiką, buvo joms taikomos mokesčių lengvatos.
Kai 1948 metais susikūrė Izraelio valstybė, nustojo galioti prieš ją Palestiną valdžiusių
valstybių – Osmanų Imperijos ir vėliau britų pripažįstamas katalikų Bažnyčiai priklausiusių
objektų ir institucijų statusas. Tik 1993 metais buvo pasirašyta Šv. Sosto ir Izraelio
valstybės pagrindinė sutartis, kurios pagrindu 1994 metais buvo užmegzti dvišaliai
diplomatiniai santykiai ir apibrėžtas katalikų Bažnyčios Izraelyje juridinis statusas.
Pagrindinėje sutartyje buvo numatyta, kad abi šalys atskiru susitarimu vėliau spręs
nuosavybės, finansinės paramos karitatyvinei veiklai, bažnytinių architektūros paminklų
ir meno vertybių priežiūros bei mokestinių lengvatų problemas. Komisija šiems klausimams
spręsti, kaip minėta, buvo sudaryta 1999 metais. Šventasis Sostas norėtų, kad Izraelio
valstybė pripažintų katalikų bendruomenėms ir šventosioms vietoms ne menkesnes sąlygas
už tas, kokias jos turėjo britų valdymo laikais ir prieš pirmąjį pasaulinį karą, kai
Palestina buvo turkiškosios Osmanų imperijos sudėtyje. (jm)