Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo šešiasdešimtosios metinės Vatikane

Lygiai prieš šešis dešimtmečius – 1948 metų gruodžio 10 dieną buvo paskelbta Jungtinių Tautų organizacijos Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Šio ypatingo akto, tapusio visos tarptautinės bendruomenės pagrindiniu įstatymu, paskelbimo šešiasdešimtosios metinės iškilmingai pažymėtos ir Vatikane.

Minėjimą sudarė dvi dalys – iškilmingas aktas, vykęs po pietų didžiojoje Pauliaus VI audiencijų salėje ir vėliau koncertas, kuriame dalyvavo ir popiežius Benediktas XVI. Pirmojoje minėjimo dalyje pagrindinę kalbą pasakė Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. Minėjime taip pat kalbėjo Pasaulinės darbo organizacijos generalinis direktorius Juan Somavia, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos – FAO - generalinis direktorius Jacques Diouf. Minėjimo metu buvo taip pat įteikti apdovanojimai šiemetiniams kardinolo Francois-Xavier Nguyen Van Thuan premijos laureatams. 2002 metais mirusio vietnamiečio kardinolo Van Thuan vardu pavadintą premiją kasmet teikia Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba. Šia premija pagerbiami asmenys nusipelnę solidarumo, socialinės pažangos ir teisingumo ugdymo srityje. Šiemet ja apdovanotas buvęs Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pirmininkas Cornelio Sommaruga. Trečiadienį taip pat suteiktos Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos „Solidarumo ir pažangos premijos“. Šiemet jomis apdovanoti keturi kunigai misionieriai, išvystę pat plačią socialinę ir humanitarinę veiklą Argentinos didmiesčių periferijose, Amazonės miškuose, Madagaskare ir Ugandoje.

Kardinolas Bertone, kreipdamasis į trečiadienį po pietų Vatikane vykusio minėjimo dalyvius visų pirma pažymėjo, jog Šventasis Sostas ir katalikų Bažnyčia nuo pat pradžios skyrė ypatingą dėmesį prieš šešis dešimtmečius paskelbtai Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai. Juk ir pati žmogaus teisių idėja yra išaugusi iš evangelinės tradicijos, iš joje glūdinčios lygybės ir solidarumo žinos, iš to, apie ką kalba apaštalas šv. Paulius, tvirtindamas, jog jau „nebėra nei žydo, net graiko“. Nors šis dokumentas buvo įvairių kultūrinių ir religinių tradicijų sutarimo rezultatas, žmogaus teisių visuotinumą pagrindžia ne tik sutarimas, bet visų pirma visiems bendras vertybinis pagrindas. Žmogaus teisės negali būti suprantamos tik kaip „indai“, kuriuos galima skirtingais laikais ir skirtingomis aplinkybėmis pripildyti skirtingo, tik tiems laikams ir toms aplinkybėms tinkančio turinio. Žmogaus orumas negali būti suprantamas tik kaip žmogui suteiktų teisių rezultatas. Priešingai – žmogus gimsta su jam priklausančiu asmens orumu. Prigimtinis įstatymas labiausiai garantuoja žmogaus teisių visuotinumą ir nedalumą.

Po iškilmingo oficialaus minėjimo, 18 valandą prasidėjo koncertas, kuriame dalyvavo ir popiežius Benediktas XVI. Mendelsono, Mocarto, Ponchielli ir de Falla kūrinius atliko Frankfurto Brandenburgo valstybinis orkestras, vadovaujamas ispanės dirigentės Inmos Sharos.

Koncertui pasibaigus, popiežius tarė trumpą padėkos žodį dirigentei ir atlikėjams, pasveikino taip šiemetinių kardinolo Van Thuan ir „Solidarumo ir pažangos“ premijų laureatus. Savo kalboje popiežius dar kartą pabrėžė, jog nepaisant galimų skirtingų žmogaus teisių formulavimo būdų ir skirtingo svorio, koks joms suteikiamas įvairiose kultūrose, pats žmogaus teisių egzistavimo faktas yra visuotinai pripažįstamas dėl to, kad jos yra įrašytos pačioje žmogaus prigimtyje. Prigimtinis įstatymas yra tarsi bendras vardiklis, yra bazė, kurios dėka žmonės yra pajėgūs suprasti ir gerbti vienas kitą.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo šešiasdešimtosios metinės,- kalbėjo popiežius, - yra gera proga įvertinti kiek žmonija sugebėjo nuveikti, kad deklaracijoje skelbiami idealai įsišaknytų valstybių įstatymuose ir žmonių sąžinėse. Be jokios abejonės, jau labai daug nuveikta, tačiau ir prieš mus dar labai ilgas kelias. Vis dar šimtams milijonų žmonių nesugebama užtikrinti teisės į gyvybę, saugumą ir laisvę. Vis dar negerbiama lygybė. Keliami nauji barjerai, dalinantys žmones dėl rasės, religijos ar įsitikinimų. Tad te nesiliauja mūsų bendros pastangos,- ragino popiežius, - skelbti žmogaus teises ir kurti jų gerbimu grįstą žmonių sambūvį. Visagalis Dievas, visų žmonių Tėvas, tepadeda kurti tokį pasaulį, kuriame būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas, kuriame žmonių ir tautų tarpusavio santykiai būtų tvarkomi vadovaujantis pagarba, dialogu ir solidarumu. (jm)