Pritilo spaudos pranešimai apie situaciją Kongo Demokratinės Respublikos rytuose,
beveik virtusią nauju pilietiniu karu. Žinių agentūros šiuo metu daugiausia praneša
apie Europos Sąjungos vidinius ginčus dėl karių į Kongą siuntimo. Prancūzija, Didžioji
Britanija ir Vokietija tokios būtinybės nemato, o Belgijos užsienio reikalų ministras
siekia, kad ES valstybės pasiųstų kelis tūkstančius karių, kurie sutvirtintų JTO taikdarių
pozicijas.
Tačiau žinių agentūra „Fides“ cituoja ispanų misionieriaus Juanio
Aguado, dirbančio Jėzuitų pabėgėlių tarnybos centre, esančiame Goma mieste, aplink
kurį ir vyko ginkluoti susirėmimai, žodžius, jog nors pasaulio žiniasklaidos susidomėjimas
šia vieta užgeso, konfliktas tęsiasi.
Misionierius, kuris rūpinasi edukaciniais
projektais, pasakoja apie baimės atmosferą. Nors gal pastaruoju laiku nebebuvo tokių
dramatiškų įvykių, kaip praėjusio lapkričio pradžioje, tačiau žmonės įsibaiminę ir
vangūs. Kunigas pasakojo apie žlugusį bandymą atidaryti mokyklas ir pradėti mokslo
metus: tėvai bijo, kad jų dukros išėjusios iš namų gali būti išprievartautos, o sūnūs
jėga paimti į vienos ar kitos grupuotės kovotojus. Jo žiniomis, gausiai gyvenamose
teritorijose į mokyklas atėjo keturi, penki mokiniai, kai kuriose kitose vienas ar
du, o daugumoje nebuvo nė vieno. Jau anksčiau buvo pažymėta, kad mokyklų nelankymas
ilgo laiko periode pakenks Kongo rytų atkūrimui, jei teisinga ta prielaida, kad išsilavinimas,
nors ir elementarus, yra vienas iš pagrindinių pažangos ir pokonfliktinių regionų
atkūrimo veiksnių.
Tarsi to būtų negana, keliose pagal Jėzuitų pabėgėlių tarnybos
edukacinį projektą administruojamose mokyklose įsikūrė kareiviai, kelios mokyklos
buvo apiplėštos, pavogtos mokymo priemonės.
Pasak misionieriaus, tūkstančiai
šeimų, pasitraukusios iš konflikto zonos, tapo vidaus pabėgėliais, susigrūdusiais
pabėgėlių stovyklose su varganomis higienos sąlygomis. Grįžti į gimtąsias vietas jie
bijo. Kadangi darbo jiems neįmanoma gauti, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra humanitarinė
pagalba. Tačiau ir šios labai trūksta, mat valdžia trukdo ją suteikti, baimindamasi,
jog ją davus, žmonės norės likti, o jos nedavus, galbūt grįš iš kur atėję. (rk)