Popiežiaus, Valstybės sekretoriaus ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos užuojauta, mirus Maskvos patriarchui Aleksijui II

Popiežius Benediktas XVI visos katalikų Bažnyčios vardu pareiškė užuojautą rusų stačiatikių Bažnyčios sinodui dėl patriarcho Aleksijaus II mirties.

„Gavęs liūdną žinią apie Maskvos patriarcho Jo Šventenybės Aleksijaus II mirtį, trokštu pareikšti brolišką užuojautą Šventajam Sinodui ir visiems Rusijos stačiatikių Bažnyčios nariams,- rašoma popiežiaus telegramoje. Meldžiu Viešpatį, kad priimtų į savąją taikos ir amžino džiaugsmo karalystę šį nepavargstantį savo tarną ir suteiktų paguodos ir stiprybės visiems jį apraudantiesiems. Suprasdamas mūsų bendrą įsipareigojimą siekti katalikų ir ortodoksų savitarpio supratimo ir bendradarbiavimo, mielai atsimenu mirusio patriarcho pastangas siekiant Bažnyčios atgimimo po sunkios ideologinės priespaudos, kuriai priešinosi daugybė kankinių ir tikėjimo išpažinėjų. Taip pat atsimenu kovą ginant žmogiškas ir evangelines vertybes visų pirma Europos žemyne, linkėdamas, kad ji duotų laukiamus taikos bei žmogiškos, socialinės ir dvasinės pažangos vaisius. Skausmingą atsisveikinimo valandą, kai jo mirtingas kūnas atiduodamas žemei, laukiant prisikėlimo, šio Kristaus Evangelijos tarno atminimas testiprina visus skausmo prislėgtuosius ir tepadrąsina tuos, kas perims vadovavimą garbingajai Rusijos stačiatikių Bažnyčiai“,- rašo popiežius Benediktas XVI.

* * *

Telegramą Rusijos Bažnyčios Sinodui pasiuntė ir Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone.

„Sužinojęs apie Maskvos ir visos Rusios patriarcho Jo Šventenybės Aleksijaus II mirtį, - rašoma telegramoje, - trokštu pareikšti brolišką užuojautą rusų ortodoksų Bažnyčiai, šią valandą, kai ji atiduoda savo ganytoją į gailestingas tėviškas Dievo rankas. Jungiuosi į dangun kylančią bendrą maldą, kad patriarchas Aleksijus amžinosios meilės šviesoje sutiktų Jėzų Kristų, kuriam tarnavo gyvendamas žemėje. Taip pat meldžiu, kad gerasis Dievas stiprintų krikščionišką viltį ir duotų jėgų tęsti Evangelijos liudijimo darbą“,- sakoma kardinolo telegramoje.

* * *

Užuojautos telegramą pasiuntė taip pat ir Popiežiškosios krikščionių tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis. „Si giliu liūdesiu priėmėme žinią apie Maskvos ir visos Rusios patriarcho Jo Šventenybės Aleksijaus II mirtį, - rašoma telegramoje. Patriarchas Aleksijus buvo pašauktas vadovauti rusų stačiatikių Bažnyčiai didžiųjų pokyčių metu ir jo vadovavimo dėka Bažnyčia sugebėjo kupina vidinio gyvybingumo įveikti visus sunkumus, pereinant iš sovietinių laikų į dabartinius. Jis daug nuveikė, kad būtų steigiamos naujos vyskupijos, kuriamos parapijos ir švietimo institucijos, kurių dėka atsigavo ilgus skaudžius išbandymus kentėjusios Bažnyčios gyvenimas. Aš atsimenu dažnus susitikimus su Jo Šventenybe,- rašo kardinolas Kasperis. Jis visada pabrėždavo savo palankumą Šventajam Tėvui ir norą stiprinti bendradarbiavimą su katalikų Bažnyčią. Niekada nekilo abejonių dėl jo asmeninio ryžto gerinti santykius su katalikų Bažnyčia, net ir tuo metu kai kartais atsirasdavo sunkumų. Šią akimirką mes vienijamės su rusų stačiatikių Bažnyčios vyskupais ir tikinčiaisiais, melsdami dangiškąjį amžinos meilės Tėvą, kad jis dosniai atsilygintų patriarchui Aleksijui už jo ilgą ir nuoširdų tarnavimą Bažnyčiai, kurią jis taip mylėjo“, - sakoma į Maskvą pasiųstoje kardinolo Valterio Kasperio užuojautos telegramoje.

* * *

Aleksijus II – Aleksejus Ridigeris – gimė 1929 metų vasario 23 dieną Estijos sostinėje Taline, ortodoksų kunigo šeimoje. Estiją prievarta prijungus prie Sovietų Sąjungos, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Aleksejus Ridigeris įstojo į Leningrado kunigų seminariją. 1950 metais jis buvo įšventintas diakonu ir davė vienuolio įžadus. Po metų buvo įšventintas kunigu. 1953 metais baigė Leningrado stačiatikių akademiją. 1961 metais buvo paskirtas Talino vyskupu ir vėliau metropolitu. 1990 metais mirus Maskvos patriarchui Pimenui, Talino metropolitas buvo išrinktas nauju Maskvos patriarchu Aleksijumi II. Kaip pažymėta kardinolo Kasperio užuojautos telegramoje, jam teko vadovauti stačiatikių Bažnyčiai, einančiai iš sovietinių laikų ir naują Rusiją. Jam taip pat teko vienas svarbiausių vaidmenų ne visada sklandžiame ir lengvame ekumeniniame procese, ypač gana sudėtinguose stačiatikių santykiuose su katalikų Bažnyčia. (jm)