Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko užuojautos laiškas metropolitui Chrizostomui
Jo Eminencijai Vilniaus ir Lietuvos Metropolitui Chrizostomui
Jūsų Eminencija,
Visus
mus šiandien nuliūdino skaudi ir netikėta žinia apie šviesios atminties Maskvos ir
visos Rusijos Patriarcho Aleksijaus II mirtį.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos
ir visų tikinčiųjų vardu išreiškiu gilią užuojautą Jums, Švenčiausiajam Rusijos Bažnyčios
Sinodui ir visai Lietuvos bei Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Bendruomenei.
Šiomis
dienomis visi kartu esame broliškoje vienybės maldoje už Velionį ir dėkojame Dievui
už Jo pasiaukojančią tarnystę Maskvos ir Rusijos patriarchate.
Šią rimties
ir budėjimo maldoje valandą prisimename džiugų Garbingojo Patriarcho vizitą Lietuvoje,
kuris įvyko 1997 m. liepos 25 - 27 d. kuomet Jis dalyvavo renginiuose, skirtuose Vilniaus
ortodoksų Šventosios Dvasios vienuolyno 400-osioms metinėms bei trijų Lietuvos stačiatikių
šventųjų žūties 650-osioms metinėms paminėti skirtuose renginiuose ir Aušros Vartų
Gailestingumo Motinos Šventovėje susitiko su tuometiniu Lietuvos Vyskupų Konferencijos
pirmininku, Vilniaus arkivyskupu metropolitu Audriu Juozu Bačkiu. Bendros maldos su
stačiatikių ir katalikų tikinčiaisiais metu Šventenybė Patriarchas išreiškė savo džiaugsmą
ir dalinosi viltimi: “Ypač džiugina, kad Lietuvos stačiatikių kaimenė, tradiciškai
pavaldi Maskvos patriarchatui, jūsų šalyje yra mylima ir gerbiama, palaiko gerus santykius
su valstybine valdžia ir su kitomis religinėmis bendrijomis, o ypač su Romos Katalikų
Bažnyčia. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuva viena iš pirmųjų mūsų regiono šalių
stojo į teisingos paramos tradicinėms religinėms bendruomenėms kelią. Tai šalyje sukūrė
taikų religinį klimatą, kuriam būdingas daugelio tikinčiųjų bendradarbiavimas.”(…)
“Šis pasaulis” įtemptai ieško išeities iš dvasinio akligatvio, iš kurio neišves nei
pinigai, nei ginklai, nei valdžia, nei vartotojiškumo kultas, nei naujų priešų paieškos.
Bažnyčia moko, kad šio pasaulio žaizdų išgydymo būdas žinomas. “Išminties šaltinis
- Dievo žodis aukštybėse, ir jos keliai - amžini paliepimai”, - skaitome senoje ir
visad jaunoje Biblijoje. Kristus, kaip sakė šventasis Augustinas, nužengė į žemę,
kad pakeltų žmones virš žemės. Viešpats yra pamatas mūsų vilties, mūsų tikėjimo tiesos
ir meilės pergalė, kurią mes pasieksime, net jei iki tol reikės patirti laikiną blogio
triumfą. Tad melskimės ir dirbkime vardan to, ir Dievo pagalba mūsų neapleis.”
Tegul
Kristus, savo mirtimi ir prisikėlimu nuskaidrinęs visų mūsų gyvenimus ir dovanojęs
amžinojo Gyvenimo Viltį leidžia Garbingajam Patriarchui visuomet regėti Amžinojo Tėvo
Veidą Prisikėlusiojo Velykų Avinėlio vestuvių pokylyje.