Popiežius vadovavo naujus liturginius metus pradedantiems pirmiesiems Pirmojo Advento sekmadienio Mišparams

Šeštadienio pavakare popiežius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje vadovavo pirmiesiems Pirmojo Advento sekmadienio Mišparams. Šv. Tėvo vadovautomis pamaldomis įžengėme į Viešpaties atėjimo laukimo ir maldingo rengimosi Kalėdoms liturginį metą – Adventą ir kartu pradėjome naujus liturginius metus. Skirtingai negu civilinis kalendorius, liturginis kalendorius prasideda ne sausio 1-ąją, bet Pirmąjį Advento sekmadienį.

Mišparų metu sakytoje homilijoje, popiežius visų pirma priminė juose skaitytą apaštalo šv. Pauliaus laiško Tesalonikiečiams ištrauką ir joje skambėjusį žodį „atėjimas“, graikiškai – „parusia“, lotyniškai – „adventus“. Būtent tai mes išgyvename ir sudabartiname liturgijoje. Mes laukiame Viešpaties atėjimo, jo grįžimo laikų pabaigoje, ir drauge gyvename jo buvimu su mumis, nes mūsų laukiama laikų pabaiga jau prasidėjo Kristaus mirties ir prisikėlimo akimirką. Žodis, taikliausiai nusakantis šią būseną – laukimą to, kas dar turi įvykti ir kartu džiaugsmą, tuo ką jau matome ir ko jau ragaujame – tas žodis yra „viltis“. Adventas yra vilties metas. Advento metu Bažnyčia yra kviečiama tapti viltimi sau pačiai ir visam pasauliui. Šis slėpinys ragina visą Dievo tautą leistis į kelionę, eiti pasitikti Dievo, kuris yra ir kuris ateina. Kaip vykdyti šitą pašaukimą? Ką daryti? Visuotinė vilties ir laukimo išraiška yra malda, ypač psalmės, kurių žodžiais iš žmonių širdžių ir lūpų veržiasi prašymas, kad Viešpats kuo greičiau ateitų. (jm)