Ar kryžius pažeidžia religijos laisvę?

Religiniai simboliai klasėse, kuriose yra mokomi "asmenybės formacijos fazėje esantys nepilnamečiai, susilpnina 16-o ( Konstitucijos) skyriaus pamatinę teisę, reguliuojančią religinę laisvę“. Tokį sprendimą lapkričio 14 dieną paskelbė teisėjas, liepęs nukabinti kryžiaus simbolius nuo mokyklos sienų Valladolid mieste, Ispanijoje.

Teismo procesas prieš tai, o dabar jau teisėjo sprendimas Ispanijoje išprovokavo daug reakcijų bei replikų. Kryžius nukabinti pareikalavo viena pasaulietiška asociacija „Cultura Escuela Laica di Valladolid“. Kastilijos ir Leono srities taryba, kuriai priklauso ir Valladolid miestas, sprendimą delegavo bendrai mokyklos ir mokinių tėvų tarybai. O ši nusprendė kryžius palikti Tada minėta asociacija kreipėsi į teismą. Ir jai pavyko rasti teisėją, kuris jų požiūriui pritarė: nepaisant daugumos mokyklos atstovų nuomonės, nepaisant daugumos tėvų laisvos nuostatos dėlto, jog kryžiaus simbolis nekenkia jų vaikams, teisėjas nutarė, jog kryžiaus simbolis „silpnina“ jų vaikų religijos laisvę.

Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano“ publikavo ispanų žurnalisto, rašytojo ir komentatoriaus Juan Manuel de Prada straipsnį „Paprastas kryžius“, kuriame klausiama ar tikrai kryžiaus simbolis, jo matymas pažeidžia kieno nors religijos laisvę, ką nors įžeidžia?

Nepažįstantiems krikščionybės kryžiaus simbolis nedaug ką reiškia, tai tiesiog figūra. Pažįstantiems krikščionybe, bet nepraktikuojantiems kryžius turės daugiau reikšmių: pasiaukojimo, meilės. Ar tai įžeidžia? Žinoma, kad ne. Įsižeidžia tik tie, kurie nori įsižeisti, rašo ispanų žurnalistas.

Anot jo, tokio tipo pasaulietiškumas, kurį įžeidžia ir riboja paprasto kryžiaus vaizdas, visai nėra kova už valstybės pasaulietiškumą. Tokį pasaulietiškumą maitina antireliginės nepakantos jausmas, prisidengęs juridiniais siekiais. Tai pasaulietiškumas, kuriam religijos laisvė realizuojama religijos išstūmimu į paribius. Kuriam valstybės neutralumas religijos atžvilgiu realizuojamas persekiojant viešas religijų apraiškas. Priešingai, sveikas valstybės pasaulietiškumas, nesupainiotas su antireliginiu karingumu, turėtų ginti tiek tikinčių, tiek netikinčių teisę tokiais būti.

Kryžiaus simbolis, galų gale, yra kultūrinės tradicijos dalis, be kurios būtų nesuprantami tokie iškilūs ispanai kaip dailininkas Valazkezas ar filosofas Unamuno.

Valladolid arkivyskupas Rodriguez Plaza kalbėdamas Vatikano Radijui galėjo tik išreikšti savo nusivylimą teismo sprendimu. Jis taip pat stebėjosi, kaip simbolis, kurio svarbiausia reikšmė yra meilė, gali ką nors įžeisti. O kaip dėl religinių simbolių, pavyzdžiui Marijos atvaizdų sienose, gatvių sankirtose, kuriuos rasime daugelyje senų Europos miestų. Ar šie atvaizdai nežeidžia nekrikščionių ar netikinčių, suaugusių ir vaikų? Tai gal reiktų ir juos panaikinti? O jei taip, tai gal reikia uždrausti garsiai sakyti, kad „aš tikiu į Dievą ir Jėzų Kristų“, nes ir tai gali kažką įžeisti? Ar tikrai uždraudus, viešose erdvėse panaikinus visus religinius simbolius, religines apraiškas bus realizuota religijos laisvė? O jos nebeliks? Arkivyskupo nuomone, religijos laisvė realizuojama visiškai priešingai: religinių simbolių viešumas kaip tik ir įrodo, kad ta laisvė yra.

Tuo tarpu kryžių nukabinimo šalininkai kryžiaus simbolį redukuoja, susiaurina iki religijos prievartinio brukimo, propagandos, ignoruojant istorinę, kultūrinę, vertybinę dimensiją. Pasak vieno italų komentatoriaus, tokia kryžiaus simbolio baimė; manymas, kad jis grasina pasaulietinei valstybei ir auklėjimui, galų gale atspindi pačios religinės dimensijos baimę, nepaisant to, kad istoriškai ta dimensija yra vienas iš valstybių ir tautų gyvenimo komponentų, greta kitų. Dar kartą atsiduriama prieš tokią valstybės neutralumo sampratą, kuriai „neutralumas“ yra religijos viešoje erdvėje nebuvimas, o ne garantija visiems piliečiams išreikšti savo religines arba nereligines nuostatas.

Tam tikra kompromisinė pozicija užimta Bavarijos žemėje. Jos įstatyme numatyta, jog atsižvelgiant į Bavarijos istorinę ir kultūrinę tradiciją, klasėse gali kabėti kryžiai. Jie simbolizuoja krikščioniškas ir vakarietiškas vertybes, tačiau harmonijoje su religijos laisve. O jei kryžiaus simbolio buvimas yra kritikuojamas, tada mokyklos vadovybė turi ieškoti „draugiško susitarimo“, kuriuo būtų nuspręsta jį palikti ar jo atsisakyti. (rk)