Būsimų Japonijos palaimintųjų kankinių šventumo žinia jaunimui, pasauliečiams ir šeimoms

Pirmadienį Nagasakyje bus paskelbti 188 nauji Japonijos palaimintieji. Apeigos įvyks Nagasakio Big N stadione. Iškilmingai liturgijai vadovaus Japonijos sostinės Tokijo arkivyskupas emeritas, kardinolas Seiichi Peter Shirayanagi. Popiežiaus dekretą apeigų metu paskelbs tam įgaliotas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas emeritas, kardinolas Jose Saraiva Martins. Iškilmėje laukiama ir kitų svečių iš užsienio. Greta vietinių Japonijos Bažnyčios ganytojų dalyvaus vyskupai iš Korėjos, Taivanio ir Filipinų.

Naujieji palaimintieji yra tik dalis kelių tūkstančių Japonijos Bažnyčios kankinių, nužudytų dėl ištikimybės tikėjimui pirmaisiais Bažnyčios gyvavimo Japonijoje metais. Pirmadienio beatifikacijoje į altorių garbę bus iškelti tikintieji, nužudyti per pirmuosius keturis XVII amžiaus dešimtmečius.

XVII amžiaus persekiojimai Japonijoje buvo labai žiaurūs, motyvuojami ypatingu priešiškumu katalikų tikėjimui, jo sklaidai. Tai liudija įrodymai, kad už sugaudytus katalikus buvo sumokama: už suimtą kunigą dešimt monetų, už vienuolį penkios, už pasaulietį trys. Kankiniams dar esant gyviems visuomenei buvo pranešama apie būsimą egzekuciją, karštai raginant visus dalyvauti, siekiant perspėti koks laukia krikščionių likimas. Visi jie buvo nukankinti labai žiauriais metodais: nukirsdinimu, nukryžiavimu, sudeginimu, užkasimu. Plačiausiai žinomas iš šio laikotarpio kankinių yra jėzuitas kun. Petras Kibe Kasui. Tačiau didžioji dauguma yra pasauliečiai, vyrai ir moterys, seneliai ir vaikai.

Kardinolas Saraiva Martins, mūsų radijui komentuodamas būsimą beatifikaciją, visų pirmą kreipė dėmesį į tai, kad beveik visi naujieji palaimintieji yra pasauliečiai.

Šių palaimintųjų žinia yra neapsakomai didelė, aktuali ir svarbi. Pirmiausiai ji yra skirta jaunimui ir pasauliečiams. Iš 188-nių net 183 yra pasauliečiai, o tik penki yra kunigai misionieriai, kurių keturi yra jėzuitai ir vienas augustinietis. Dar popiežius Jonas Paulius II labai įsakmiai ir pakartotinai primindamas pasauliečių vaidmenį Bažnyčioje, vadovaudamasis Vatikano II susirinkimo mokymu, yra pasakęs, jog šventumas nėra tik kunigams ar vienuoliams, o visiems pasauliečiams ir visai Bažnyčiai. Šventumas yra pašaukimas. Todėl šioji kankinių beatifikacija primena pasauliečiams, visų pirma jaunimui, kad ir jie yra pašaukti būti šventais ir tvirtai bei veiksmingai liudyti vienintelį svarbų, o Bažnyčioje patį svarbiausią pašaukimą – pašaukimą būti šventais.

Palaimintaisiais skelbiami Japonijos kankiniai yra aukščiausios kategorijos liudytojai to paties tikėjimo, kurį visi mes išpažįstame. Kankinystė yra stipriausias liudijimas – apsisprendimas verčiau paaukoti gyvybę nei išsižadėti tikėjimo. Toks apsisprendimas reiškia, kad tikėjimas, vardan kurio buvo pasispręsta aukotis, buvo giliai išgyventas ir išbandytas kasdieniame gyvenime.

Dar viena šių japonų kankinių žinia nūdienos Bažnyčiai yra skirta šeimoms. Tarp būsimų palaimintų Japonijos kankinių yra kelios šeimos. Mūsų laikais šeimos institucija išgyvena visiems žinomą krizę. Nyksta šeimos vertybės sąvoka. Tuo metu kankinių šeima liudija, kad tikėjimas yra bendruomeninis. Šeimos kaip grupės tikėjimas irgi turi būti liudijamas gilia ir bendra tėvų su vaikais patirtimi. Tai ne individualus, asmeniškas, o kolektyvinis ir bendruomeninis visos šeimos, kuri yra Namų Bažnyčia, liudijimas, - sakė pristatydamas būsimus Japonijos palaimintuosius kardinolas Saraiva Martins. (sk)