Vienuolių kongregacijos plenarinė sesija

Romoje jau antra diena vyksta Vienuolių kongregacijos plenarinė sesija tema „Monastinis gyvenimas ir jo reikšmė šių dienų Bažnyčioje ir pasaulyje“. Šio susitikimo tikslas dar karta apžvelgti vienuoliško gyvenimo vertingumą, kuris ir šiandien išlieka nepakeičiamas Bažnyčios gyvenime. Tuo pačiu vienuolės ir vienuoliai yra raginami liudyti Dievo centriškumą ir brolišką bendrystę. Plenarinėje sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama moterų klauzūriniams vienuolynams, nes ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje sumažėjo pašaukimų skaičius. Pasaulyje yra beveik 13 tūkstančių vienuolių, kurie gyvena 905 klauzūriniuose vienuolynuose. Tuo tarpu 3520 klauzūrinių moterų vienuolynų turi beveik 48 tūkstančiai vienuolių, iš kurių net du trečdaliai yra Europoje. Moterų tarpe pašaukimų kontempliatyviam gyvenimui skaičius yra didesnis nei į apaštalaujančias moterų vienuolijas. Azijoje, Afrikoje ir keliose Pietų Amerikos valstybėse klauzūriniai moterų vienuolynai turi pakankamai pašaukimų ir net steigia naujus vienuolynus. Bet kuriuo atveju lieka visada atviras klausimas: kaip priimti trokštančius kontempliatyvaus gyvenimo jaunus žmones ir juos tinkamai formuoti.

Kongregacijos prefektas kard. Franc Rodé atidarydamas sesiją teigė, jog vienuolynai yra ta vieta, kur yra kuriamas „dvasinis menas“, kur pašvęsto gyvenimo vyrai ir moterys sustiprina savo jėgas, kad galėtų vykdyti savo misiją, tačiau nėra pakankamas jų skaičius, kad būtų užtikrintas vienuolynų atsinaujinimas ir bendruomenių išlikimas. Monastinės bendruomenės patraukia žmones link dvasinių dalykų, jos turi didelę atsakomybę ir iš jų Bažnyčia laukia Dievo buvimo bei artumo liudijimo, - kalbėjo kard. Rodé. Pasak kongregacijos prefekto, kontempliatyvaus gyvenimo vienuolis ir vienuolė privalo radikaliai laikytis celibato ir gyventi bendruomeninį gyvenimą, vengti didelio aktyvumo, daug dėmesio skirti formacijai. Kalbėdamas apie veiklumo pavojų kontempliatyviam gyvenimui kardinolas pabrėžė, jog net ir geriausių troškimų skatinamas viešumo siekimas gali būti pavojingas paprastam ir autentiškam krikščioniškam gyvenimo būdui, kuris padeda suvokti „kryžiaus kvailybę“. Nežiūrint visų sunkumų, kontempliatyvus gyvenimas lieka ištikimas savo pašaukimui ieškoti Dievo Jėzuje Kristuje, ir gali gyvenimą perkeisti taip, kad tikėjimas būtų paties tikėjimo perdavimo jėga, o išgyventas tikėjimas taptu žmogiškumo bei autentiškos kultūros žyme. (kl)