Jėzuitai užbaigia tėvo Arrupe gimimo jubiliejų

Lapkričio 9 dieną Romoje, Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, jėzuitai užbaigs buvusio jėzuitų generalinio prepozito tėvo Pedro Arrupe gimimo šimtuosius jubiliejinis metus. Ta pačia proga bus taip pat pažymėtos Jėzuitų pagalbos pabėgėliams tarnybos įkūrimo 28-osios metinės.

Pedro Arrupe gimė 1907 metų lapkričio 14 dieną Ispanijos Baskų krašto Bilbao mieste. 1927 įstojo į Jėzaus Draugijos novicijatą Lojoloje – jėzuitų įkūrėjo šv. Ignaco gimtajame mieste. Studijavo iš pradžių Ispanijoje, paskui tęsė mokslus Belgijoje ir Olandijoje. 1936 metais priėmęs kunigystės šventimus išvyko į Jungtines Valstijas tęsti medicinos moralės specializacijos studijų. 1938 metais gavo paties Jėzaus Draugijos vadovo siuntimą į Japoniją. Iš pradžių Jokohamoje mokėsi japonų kalbos, o kai jos pramoko ir susipažino su vietiniais papročiais, 1940 metais buvo paskirtas į Jamaguči parapiją, kurioje prieš kelis šimtmečius darbavosi garsusis jėzuitas misionierius šv. Pranciškus Ksaveras. 1941 metų gruodžio 8 dieną, japonai, Antrajame pasauliniame kare nacistinės Vokietijos sąjungininkai, apkaltino tėvą Arrupe šnipinėjimu ir uždarė į kalėjimą. Vis dėlto išsiaiškinus, jog kaltinimas nepagrįstas, po kelių mėnesių tėvas Arrupe buvo išleistas. Išėjęs iš kalėjimo jis buvo paskirtas Nagatsukoje, netoli Hirosimos, veikusio jėzuitų noviciato magistru.

1945 metų rugpjūčio 6 dienos rytą, 8 valandą, ant Hirosimos buvo numesta atominė bomba. Vos už kelių kilometrų nuo sprogimo vietos buvusį jėzuitų noviciatą tėvas Arrupe tuoj pat pavertė ligonine, kurioje buvo slaugomi šimtai žmonių su radiacijos nedegimais.

Po karo tėvas Pedro Arrupe gyveno Japonijoje, kurį laiką buvo Japonijos jėzuitų vadovas. 1965 metų gegužės 22 dieną Romoje vykusi Jėzaus Draugijos generalinė kongregacija jį išrinko generaliniu prepozitu, tai yra viso ordino vadovu – dvidešimt aštuntuoju nuo ordino steigėjo šv. Ignaco Lojolos laikų. Tėvo Arrupe išrinkimas sutapo su Vatikano II Susirinkimo pabaiga. Jėzuitai tapo drąsiais Susirinkimo dvasios skleidėjais, su ypatingu entuziazmu Susirinkimo naujoves nešė į misijų šalis. 1974 metais buvo sušaukta nauja Jėzaus Draugijos generalinė kongregacija, kuri nusprendė dar labiau aktyvinti misijų darbą ir ypatingą dėmesį skirti humaniškos pažangos ir socialinio teisingumo ugdymui. Tas jėzuitų užsidegimas kovoti su pasaulio neteisybėmis kai kuriose situacijose galbūt buvo pernelyg radikalus. Ordino pasirinkta kryptis pradėjo susilaukti vis dažnesnės kritikos. 1981 metų rugpjūčio 7 dieną tėvą Arrupe ištiko insultas. Po keliolikos dienų, tų pačių metų rugpjūčio 26-ąją, popiežius Jonas Paulius II paskyrė jėzuitą tėvą Paolo Dezza laikinuoju Jėzaus Draugijos vadovu. Nors buvo skaudu, tačiau tokį, kitame kontekste sakytume - „komisarinį“ valdymą tėvas Arrupe priėmė nuolankiai. Po dvejų metų, 1983 metais surengtoje generalinėje kongregacijoje buvo išrinktas naujas generalinis prepozitas, tėvas Peter Hans Kolvenbach. Tėvas Arrupe pasiliko gyventi Romoje. Mirė 1991 metų vasario 5 dieną.

Prieš pat vadovavimo jėzuitams pabaigą, 1980 metų lapkričio 14 dieną (sutapimas lėmė, kad tą dieną jam sukako 73 metai), tėvas Arrupe įkūrė Jėzuitų pagalbos pabėgėliams tarnybą. Tai buvo konkretus atsakas į socialines ir visų pirma sielovadines problemas, kurios slėgė pabėgėlius iš komunistinio Vietnamo, gavusius laikiną prieglobstį kaimyninėse Azijos šalyse arba sugebėjusius emigruoti į Vakarus. Ilgainiui Jėzuitų pagalbos pabėgėliams tarnyba išplėtė savo veiklos akiračius. Šiandien joje dirba 1400 žmonių – jėzuitų ir pasauliečių savanorių. Šios tarnybos globotinių skaičius siekia pusę milijono.

Tėvo Arrupe gimimo šimtųjų metinių jubiliejaus uždarymo ir kartu padėkos už visas malones, kuriomis Dievas apdovanojo Jėzuitų pagalbos pabėgėliams tarnybą, Mišias sekmadienį, lapkričio 9 dieną, Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje aukos šiemet sausio mėnesį išrinktas naujasis Jėzaus Draugijos generalinis prepozitas tėvas Adolfo Nicolas. (jm)