Bendroji audiencija. Popiežiaus katechezės apie šv. Pauliaus mokymą santrauka.

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams sakytoje kalboje popiežius Benediktas XVI tęsė katechezę skirtą visoje Bažnyčioje minimiems apaštalo šv. Pauliaus metams.

„Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas (...) ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse“ (1 Kor 15, 14.17). Šie laiško Korintiečiams žodžiai labai aiškiai byloja kaip Paulius suprato Kristaus priskėlimo svarbą,- kalbėjo popiežius bendrosios audiencijos dalyviams. Prisikėlimo įvykis išsprendžia Kryžiaus dramos problemą. Paties Kryžiaus neįmanoma paaiškinti. Kryžius be prisikėlimo būtų nesuprantama drama. Velykų slėpinio esmė yra ta, kad Nukryžiuotasis prisikėlė. Tasai, kuri buvo nukryžiuotas ir kurio nukryžiavime mums buvo apreikšta begalinė Dievo meilė, prisikėlė ir dabar gyvena tarp mūsų.

Čia reikia patikslinti,- sakė popiežius,- kad Pauliui rūpėjo ne tik nuoseklus teologinis šių teiginių argumentavimas. Jam svarbiausia buvo skelbimas; jo mokymo klausančių žmonių abejonių sklaidymas. Kryžiaus žinia tai ne tik teorija, bet pirmiausia krikščioniško gyvenimo tikrovė. Gyvenimas tikėjimu į Jėzų Kristų, gyvenimas jo meile ir tiesa reikalauja ištvermingo ištikimo jo sekimo kiekvieną dieną, implikuoja kančią ir išsižadėjimus. Krikščionybė nėra patogus kelia. Tai veikiau nuolatinis kopimas aukštyn, sunkus kopimas, bet ne aklai ir apgraibomis, o Kristaus šviesos nutviekstu taku.

Pasak Pauliaus, tikras tikintysis pasiekia išganymą tuomet kai įsitikinęs savo lūpomis išpažįsta, jog Jėzus yra Viešpats ir kai širdyje tvirtai tiki, jog Dievas Jėzų prikėlė iš numirusių. Tad pirmiausia reikalingas tikėjimas. Tikėjimo dėka mes prisiliečiame prie prisikėlusio Kristaus. Tačiau negana tikėti tik širdies viduje. Tikėjimą turi skelbti mūsų lūpos, turi jį liudyti visas mūsų gyvenimas. Jei krikščionis sugeba tiesą apie Kristaus kryžių ir prisikėlimą liudyti istorijoje, jis tampa dalyviu to proceso, kuris senąjį žemiškąjį mirtingąjį Adomą paverčia amžinuoju nemirtinguoju dangiškuoju Adomu. Kristaus prisikėlimas davė pradžią šitam procesui. Kristaus prisikėlimu remiasi viltis, jog ir mes visi pasieksime mūsų amžinąją tėvynę, kuri yra Danguje. (jm)