Indijoje išprievartauta vienuolė: policija palanki prievartautojams
Vienuolė Meena Barwa spalio 24 dieną, penktadienį, Naujajame Delyje viešoje spaudos
konferencijoje perskaitė deklaraciją apie jos išprievartavimą ir apie Orisos valstijos,
kurioje įvyko nusikaltimas, policijos abejingumą bei neveiklumą. Spaudos konferencija
truko tik 15 minučių, po kurių sesuo Meena, 29 metų, tik praėjusį pavasarį davusi
vienuolinius įžadus, nepasiliko atsakinėti į klausimus. Konferencijos metu ji audiniu
buvo prisidengusi veidą, tik akys buvo nepridengtos.
Ji buvo išprievartauta
rugpjūčio 25 dieną Orisos valstijoje, po to kai induistų ekstremistai surengė masinius
išpuolius prieš visų konfesijų krikščionis, keršydami už svamio Laxmanananda nužudymą.
Garbaus amžiaus svamis buvo žinomas induistų lyderis Orisos valstijoje. Ginkluoti
užpuolikai jį ir dar keturis asmenis nušovė rugpjūčio 23 dienos vakare. Nors vėliau
viena maoistų komunistų sukilėlių grupė kelis kartus prisiėmė atsakomybę už išpuolį,
pabrėžusi, jog jie ateistai, o įvairios Indijos krikščioniškos Bažnyčios pasmerkė
svamio nužudymą, ką viešojoje audiencijoje pakartojo ir popiežius Benediktas XVI,
radikalioms induistų nacionalistų organizacijoms tai buvo nė motais ir svamio nužudymas
tapo pretekstu aklų ir nevaldomų minių puolimui, naikinant krikščionių namus, parduotuves,
kulto pastatus, bendrabučius, švietimo įstaigas – viską, kas krikščioniška. Kelios
dešimtys tūkstančių žmonių saugumo sumetimais paliko namus, sunaikinta ar apgadinta
180 bažnyčių, daugybė maldos namų, 4500 šeimų namų. Visko atstatymui gali prireikti
daug metų, tačiau jau niekas nebegražins atgal keturių dešimčių nuo sumušimų, ginklų
ar ugnies žuvusių asmenų.
Spaudos konferencijoje sesuo Meena Barwa trumpai,
bet gana išsamiai papasakojo savo tragiškos ir traumuojančios patirties eigą. Rugpjūčio
24 dieną diecezinį sielovados centrą, kuriame ji darbavosi, užpuolė įtūžusių induistų
minia, ginkluota vėzdais ir lazdomis. Vienuolei su kartu buvusiu kunigu Chellan pavyko
pasprukti ir pasislėpti miške, palikus už nugarų liepsnojantį pastatą. Nakčiai juos
priglaudė pažįstamas induistas, tačiau kažkas apie tai sužinojo. Tad rugpjūčio 25
dienos popietę apie 30-40 asmenų grupė atėjo prie jų namo, vienas iš užpuolikų vienuolę
už plaukų ištempė laukan. Čia keli siūlėsi jai nukirsti kirviu galvą, bet laimėjo
pasiūlymas nutempti aukas į kitą vietą, prie vieno sudeginto namo, kur esą ir jas
sudegins. Miniai ten nuėjus keliese vienuolę įsitempė į namo vidų ir vienas, kitiems
laikant, ją išprievartavo tarp degėsių ir duženų. Po to vienuolei pavyko atsistoti,
ji bandė pasislėpti, tačiau kitas jaunuolis ją vėl bandė nusitempti į vieną iš kambarių.
Tačiau atėjus kitiems jis nebesiryžo tęsti. Sesuo Meena pasakojo, jog ji vėl pasislėpė
už laiptų, minia šaukė, kad ją bent šimtas turėtų išprievartauti, galų gale ji vėl
buvo ištempta lauk, čia buvo ir t. Chellan, parklupdytas ir daužomas. Kažkam vėl šovė
į galva surišti ir padegti abu kartu, ant kunigas jau buvo apipiltas benzinu, tačiau
galiausiai nuspręsta juos išrengtus vyti gatve. Vienuolei bandant prisidengti sariu,
jai smogė į veidą, lazda daužė per nugarą. Šitaip jie buvo nuvaryti puskilometrį iki
aikštės, kurioje stovėjo apie dešimt policininkų. Vienuolė pribėgo prie jų, tačiau
policininkai nepajudėjo ir leido miniai vėl ją pagriebti.
Galų gale kunigas
ir vienuolė vis dėlto buvo nutempti į policijos nuovadą, čia jais pagaliau pasirūpino
iš Balliguda, didesnio gyvenamojo centro atvykęs policijos inspektorius: sulaukęs
saugaus laiko jis juos policijos automobiliu nuvežė į Balliguda gyvenvietę. Čia sesuo
Meena buvo palydėta iki ligoninės. Galų gale rugpjūčio 26 dieną kunigas ir vienuolė
buvo įsodinti į autobusą, kuris važiavo link Orisos sostinės Bhubaneswar. Autobusu
įveikę pusę kelio, kitą pusę turėjo įveikti prašydami privačių asmenų pagalbos.
Visą
šią dramą sesuo Meena Barwa viešoje spaudos konferencijoje Naujajame Delyje papasakojo
dėl vienos priežasties: siekdama, kad būtų pradėta byla, kad būtų atliktas tyrimas
ir kad jis būtų atliktas ne Orisos valstijos policijos, o Centrinio tyrimų biuro –
federalinio lygio policijos organo. Orisos policija nereagavo, kai ji prašė pagalbos.
Iš pavojaus zonos kunigą ir vienuolę išvežęs inspektorius, nors detaliai informuotas
apie tai, kas įvyko, stengėsi aiškiomis užuominomis atkalbėti užregistruoti skundą,
o jį vis tik surašant daug ko neužrašė, sutrumpino, nedavė kopijos. Policija visa
mėnesį delsė bylą užvesti, mat esą negavo medicininės pažymos. Vėliau teigė, jog niekur
negali rasti ir apklausti išprievartautos vienuolės, kuri slapstosi.
Nenuostabu
kodėl. Viena vertus, iš baimės stoti prieš minią. Kita vertus, todėl, kad policininkai
yra užpuolikų draugai, giminės, pažįstami. Sesuo Meena pasakojo, jog policijos stotyse
jos užpuolikai ir policininkai draugiškai kalbėjosi bei juokavo. Taipogi daug policininkų
patys simpatizuoja induistiniam nacionalizmui ir politiškai jaučiasi saugūs, mat dabartinė
Orisos valstijos valdžia yra induistų nacionalistų judėjimo politinis sparnas.
Buvau
išprievartauta, tačiau nenoriu auka tapti dar kartą, šįkart Orisos policijos, - baigdama
spaudos konferenciją sakė vienuolė, prašydama, kad jos bylą perimtų Centrinis tyrimų
biuras. (rk)