Spauda apie popiežių Pijų XII ir apie Vatikano archyvą
Spalio 9 dieną sukakusios popiežiaus Pijaus XII mirties penkiasdešimtosios metinės
beveik mechaniškai ištraukė į spaudos puslapius senus stereotipinius samprotavimus
apie šio popiežiaus tariamą tylėjimą antrojo pasaulinio karo metais nacistinei Vokietijai
bandant išžudyti visą žydų tautą. Kai kas net pabandė aiškinti, jog popiežius Benediktas
XVI tol nevyks į Izraelį, kol Jeruzalėje, Yad Vashem holokausto memoriale bus Pijų
XII kaltinantis užrašas. Prireikė net Vatikano spaudos salės pareiškimo, aiškinančio,
jog nors Šv. Sostas iš tiesų nesutinka su popiežiui Pijui XII keliamais kaltinimais,
nes jis karo metais netylėjo ir nebuvo abejingas žydų tautos tragedijai, o priešingai,
pagal to meto galimybes, nuveikė daugiau už kitus, vis dėlto Šv. Sostas nekelia jokių
sąlygų Jeruzalėje veikiančiam holokausto memorialui. Vatikano spaudos salė patvirtino,
jog popiežius iš tiesų nori aplankyti Šv. Žemę, tačiau jokie konkretūs pasirengimai
kol kas dar nepradėti.
Minint popiežiaus Pijaus XII mirties penkiasdešimtąsias
metines į spaudos puslapius taip pat ištrauktas senas priekaištas Šv. Sostui, kad
neleidžia istorikams tyrinėti Antrojo pasaulinio karo metų archyvų.
Kaip prieš
kurį laiką italų spaudai duotame interviu aiškino Vatikano slaptojo archyvo prefektas
monsinjoras Sergio Pagano, Šv. Sosto archyvai tvarkomi pontifikatais. Dar palyginti
neseniai buvo atidaryti Pijaus XI pontifikato archyvai, tai yra iki 1939 metų kovo
mėnesio. Kada bus atidaryti ir Pijaus XII pontifikato archyvai, nuo 1939 iki 1958
metų, kol kas sunku pasakyti. Tai priklausys nuo popiežiaus sprendimo, nes Vatikano
slaptasis archyvas yra popiežiaus archyvas, popiežius yra jo savininkas. Pasak archyvo
prefekto, spaudas neproporcingai sureikšmina Pijaus XII pontifikato archyvų svarbą.
Žinoma, jei yra svarbūs, tačiau bendrame Bažnyčios istorijos studijų kontekste ne
svarbesnis už kitų laikotarpių archyvus. Šiandien vis dažniau pasigirsta nekantrių
klausimų kada bus istorikams prieinami dar vėlesnių laikų – Jono XXIII ir Pauliaus
VI pontifikatų archyvai. Antra vertus, dauguma Vatikano archyvais besinaudojančių
istorikų domisi viduramžiais ir naujųjų amžių pradžia. Tad negalima sakyti, kad istorikams
svarbiausias tik Pijaus XII pontifikatas.
Vatikano archyvo vadovas taip pat
pristatė patį archyvą. Tai iš tiesų įspūdingas dokumentų rinkinys – maždaug penki
milijonai bylų, kurie lentynose sudaro 80 kilometrų ilgio eilę. Sistemingas archyvo
kaupimas pradėtas XI amžiuje. Senesnių dokumentų labai mažai. Dokumentų dauguma iš
XIX ir XX amžių. Archyvas mokslininkams prieinamas nuo 1882 metų. Tais metais juo
naudojosi 27 istorikai. Didžiausias mokslininkų, dirbusių Vatikano archyve skaičius
– 1444 – užregistruotas 1999 metais. (jm)