Benediktas XVI apie Rožinio maldą

Šioje laidoje dar trumpam grįžtame į sekmadienį vykusį popiežiaus vizitą Pompėjos Rožinio Mergelės šventovėje. Vakar mūsų laidoje jau kalbėjome apie popiežiaus Benedikto XVI aukotas Mišias aikštėje priešais Pompėjos šventovę, apie sekmadienio vidudienio maldą, kabėtą kartu su Mišių dalyviais.

Dar vienas susitikimas su maldininkais įvyko sekmadienį po pietų. Pompėjos bazilikos viduje Šv. Tėvas vadovavo Rožinio maldai. Šv. Tėvas ir maldininkai kalbėjo Rožinio Garbės slėpinių dalį.

Šita liaudiška Marijos malda,- kreipėsi popiežius į maldininkus,- yra vertinga dvasinė priemonė, padedanti ugdyti mūsų artumą su Jėzumi. Mergelės Marijos pavyzdžiu ji moko mus visada vykdyti Dievo valią. Ši malda – tai Kristaus slėpinių kontempliavimas drauge su Mergele Marija. Šį Rožinio maldos bruožą iškėlė Dievo Tarnas Paulius VI apaštališkajame paraginime Marialis Cultus. Apie jį rašė ir mano pirmtakas Jonas Paulius II savajame apaštališkajame laiške Rosarium Vriginis Mariae. Ypač jūs, - kreipėsi popiežius į Pompėjos šventovės kunigų, vienuolių ir pasauliečių bendruomenę, - jūs esate pašaukti būti ypatingais Rožinio maldos apaštalais.

Tačiau būti Rožinio apaštalu,- tęsė Benediktas XVI,- visų pirma reikalauja asmeniškai išgyventi šios maldos grožį ir dvasinį gylį. Reikia leisti Marijai mus vesti kontempliuoti jos Sūnaus džiaugsmingo, šviesaus, skausmingo ir šlovingo veido. Kas drauge su Marija medituoja Jėzaus slėpinius, tas vis labiau panašėja į Jėzų ir Mariją. Šios šventovės steigėjas palaimintasis Bartolo Longo kitados teisingai pastebėjo, jog kai du bičiuliai dažnai bendrauja, supanašėja jų papročiai. Taip ir mes dažnai kalbėdamiesi su Jėzumi ir su Marija, nepaisant mūsų silpnumo ir menkumo, galime tapti vis labiau į juos panašiais.

Rožinis yra kontempliavimo ir tylos malda. Iš šalies žiūrint, gali atrodyti, kad tai daugiažodžiavimas, sunkiai suderinamas su meditavimui būtina tyla. Tačiau iš tiesų, „Sveika Marijų“ kartojimas neišblaško vidinės ramybės, bet ją dar labiau sutelkia, panašiai ir Psalmių kalbėjimas Valandų liturgijoje. Reikia tik būti atsargiems, kad mūsų lūpomis kartojami žodžiai nenustelbtų mūsų širdyse kalbančio Dievo Žodžio. Taip pat ir tokiomis progomis, kaip dabartinė, kai Rožinį kalba tikinčiųjų bendruomenė, šią maldą reikia suprasti kaip kontempliavimą, kuriame reikalinga vidinė tyla.

Norėčiau, - sakė popiežius sekmadienį Pompėjoje, - šia proga pridurti dar vieną dalyką, kuris ypač aktualus, prisiminus, jog šiomis savaitėmis Vatikane vyksta Dievo Žodžiui Bažnyčios gyvenime ir misijoje skirta Vyskupų Sinodo asamblėja: krikščionių kontempliatyvi malda visuomet turi remtis Dievo Žodžiu. Rožinio malda kaip tik ir susideda iš biblinių elementų. Jų kontempliavimą dažnai palydi ir atitinkamos Šv. Rašto ištraukos skaitymas. „Tėve Mūsų“ malda suteikia Rožiniui vertikaliąją dimensiją. Rožinį kalbantis žmogus sūniškai, Kristaus pavyzdžiu, kreipiasi į Dangaus Tėvą. „Sveika Marija“ maldos pirmoji dalis yra žodžiai, paimti iš Evangelijos, o antrąja dalimi mes kreipiamės į Mariją ir išpažįstame, jog tikime tuo ypatingu vaidmeniu, kuris jai buvo skirtas Dievo planuose,- kalbėjo popiežius po Rožinio maldos, sekmadienį po pietų kalbėtos Pompėjoje šventovėje. (jm)