Sekmadienį popiežius aplankė Pompėjos Rožinio Mergelės šventovę
Sekmadienį popiežius Benediktas XVI išsirengė į vienos dienos apaštališkąją kelionę
į pietų Italijoje, už kelių dešimčių kilometrų į pietus nuo Neapolio esančią garsiąją
Pompėjos Rožinio Mergelės šventovę. Popiežius aukojo Mišias aikštėje priešais šventovę;
po Mišių kartu su maldininkais kalbėjo sekmadienio vidudienio maldą; po pietų šventovėje
vadovavo Rožinio maldai.
Eidamas Dievo Tarno Jono Pauliaus II pėdomis, šiandien
atvykau kaip piligrimas į Pompėją kartu su jumis atiduoti pagarbą Mergelei Marijai
– Rožinio Karalienei,- šiais žodžiais popiežius pradėjo Mišių homiliją. Popiežius
taip pat sakė, jog jis atvyko prašyti Rožinio Mergelės užtarimo šiuo metu Romoje vykstančiai
Vyskupų Sinodo asamblėjai. Taip pat pažymėjo, jog šį sekmadienį Bažnyčia mini Pasaulinę
misijų dieną. Šiandien Bažnyčia mokosi iš Mergelės Marijos, kuri priėmė Dievo Žodį
ir jį padovanojo pasauliui. Šiandien Bažnyčia meldžia, kad Marijos ypatinga globa
lydėtų tuos uoliuosius misionierius, kurie sekdami Marijos pavyzdžiu neša į pasaulį
Dievo Žodį.
Toliau homilijoje kalbėdamas apie šią ypatingą Mergelės Marijos
garbinimo vietą – Pompėjos šventovę, popiežius sakė: Kas gi galėjo numatyti, kad prie
senosios Pompėjos griuvėsių išaugs šitokia visame pasaulyje garsi šventovė? Šios šventovės
įsikūrimo istorija dar kartą patvirtina tiesą, jog kur ateina Dievas, ten dykuma sužaliuoja.
Tai pasakytina visų pirma apie Pompėjos šventovės kūrėją palaimintąjį Bartolo Longo.
Būdamas Neapolio universiteto studentas jis sekė imanentizmo ir pozityvizmo filosofijos
sroves. Buvo ne tik nutolęs nuo krikščionių tikėjimo, bet kovojo prieš Bažnyčią. Jo
atsivertimas tam tikrais bruožais panašus į apaštalo Pauliaus atsivertimą. Tai svarbu
pabrėžti ypač dabar, kai švenčiame apaštalui Pauliui skirtus metus.
Šis miestas,
kurio atsikūrimui pradžią davė Marijos šventovę čia įkūręs palaimintasis Bartolo Longo,
yra istorinis Dievo veikimo įrodymas, yra liudijimas kaip Dievas keičia pasaulį. Dievas
pripildo žmogaus širdį savosios meilės ir paverčia žmogų dvasinio ir socialinio atsinaujinimo
varikliu. Pompėja yra pavyzdys kaip tikėjimas perkeičia žmones, kaip pažadina jų širdyse
meilės apaštalų pašaukimą.
* * *
Po Mišių, drauge su jų dalyviais kalbėtoje
vidudienio maldoje, popiežius dar kartą priminė Romoje šiomis savaitėmis vykstančią
Vyskupų Sinodo asamblėją. Šį spalio mėnesį, krikščionių pamaldumo tradicijoje skirtą
Rožinio Mergelei Marijai, prašykime, kad ji užtartų Bažnyčios vykdomą evangelizavimo
darbą, kad kiekvienas Bažnyčios narys, o ypač jos ganytojai, giliai paimtų į širdį
apaštalo Pauliaus įspėjimą: „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos“.
Popiežius
taip pat kreipėsi į maldininkus Prancūzijoje, Lisieux miestelyje tą pačią valandą
dalyvavusius šv. Teresėlės tėvų – Liudviko ir Zelijos Martenų beatifikacijos iškilmėje.
Šie du nauji palaimintieji kreipia mūsų mintis į šeimos svarbą, į fundamentalų jaunosios
kartos auklėjimo uždavinį,- sakė popiežius, primindamas, kad Bažnyčios misijos, kurių
tarptautinę dieną šį sekmadienį minime, labiausiai priklauso nuo to kaip šeimai sekasi
ugdyti susipratusius krikščionis. (jm)