Praėjusioje laidoje apžvelgėme pirmąsias dvi Vyskupų sinodo asamblėjas, kurių antroji
buvo neeilinė, skirta Sinodo struktūrų sutvirtinimui. Joje buvo aptartos dvi kardinalios
temos. Vyskupų kolegialumas su Popiežiumi ir Vyskupų Konferencijų santykiai su popiežiumi
ir su pavieniais vyskupais. Sekusios kitos trys eilinės generalinės Vyskupų sinodo
asamblėjos – antroji, trečioji ir ketvirtoji – svarstė visuotinės Bažnyčios gyvenimui
svarbius klausimus. Trumpai apie jas šioje laidoje:
1971 metais sušaukta antroji
eilinė generalinė Vyskupų sinodo asamblėja buvo pati ilgiausia. Ji užtruko net penkias
savaites ir tęsėsi nuo rusėjo 30 iki lapkričio 6 dienos. 210 Sinodo tėvų svarstė dvi
popiežiaus Pauliaus VI iškeltas kunigiškos tarnystės ir teisingumo pasaulyje temas.
Vyskupai
gyrė kunigų pastoracinį darbą, jų pasišventimą Žodžio ir sakramentų tarnystei. Tuo
pat metu buvo įvardyti sunkumai, su kuriais kunigai susiduria vykdant savo tarnystę.
Sinodo tėvai siūlė pasaulio teisingumo klausimus vertinti Evangelijos šviesoje ir
parengė tarptautinių veiksmų programą. Vietinės Bažnyčios buvo padrąsintos plėsti
švietimą ir ekumeninį bendradarbiavimą teisingumo srityje.
Trečioji eilinė
generalinė asamblėja susirinko Romoje Šventųjų 1975 metų išvakarėse, 1974 metų rusėjo
27 - spalio 26 dienomis. Tema, „Evangelizacija moderniajame pasaulyje“. Joje Sinodo
tėvai vėl iškėlė aikštėn esminį Bažnyčios misionieriškumą ir kiekvieno krikščionio
pareigą nešti Kristaus liudijimą į visą pasaulį. Taip pat išsilaisvinimo tema buvo
aptarta kaip susieta su evangelinėmis pastangomis siekti žmonių išlaisvinimo iš socialinio
ir asmeninio blogio. Vadovaudamasis Sinodo tėvų siūlymais popiežius Paulius VI parengė
sinodo asamblėjos darbus užbaigiantį apaštališką paraginimą, pavadintą pirmaisiais
dokumento lotyniško teksto žodžiais: „Evangelii nuntiandi“. Sinodo asamblėjos sesijoje
dalyvavo 209 kardinolai ir vyskupai.
1977 metais Romoje surengta ketvirtoji
eilinė generalinė asamblėja darbus baigė spalio 29 dieną po visą mėnesį trukusios
sesijos apie katechezės svarbą tikinčiųjų bendruomenės gyvenime. Sinodas popiežiui
pristatė ilgiausią sąrašą siūlymų, net 900, apie įvairiausius katechezės aspektus,
ypač apie vaikų ir paauglių katechezę. Sinodo tėvų siūlymai apėmė šešias atskiras
sritis - atnaujintos katechezės svarbą, tikrąją katechezės prigimtį, katechezės subjektus,
tęstinės katechezės būtinumą visiems krikščionims, katechezės priemones ir ypatingų
situacijų vertinimą. Šio sinodo metu jo dalyviai pirmą kartą paskelbė „Laišką Dievo
tautai“, kuriame kalbėjo apie Kristų - išganymo, o taip pat katechezės centrą. Vyskupai
ta proga priminė visų krikščionių atsakomybę nešti Kristų į pasaulį.
Popiežius
Paulius VI nesuspėjo paskelbti posinodinių rekomendacijų Bažnyčiai. Jis mirė 1978
metų rugpjūčio 6-tą dieną. Posinodinio dokumento, dar vadinamo apaštališkuoju paraginimu,
paskelbimu turėjo pasirūpinti įpėdinis. Tačiau 1978 metų rudenį nelauktai mirus popiežiui
Jonui Pauliui I, apaštališkąjį paraginimą „Catechesi tradendae“ pirmaisiais pontifikato
metais paskelbė Jonas Paulius II.
Iš Lenkijos kilusio popiežiaus išrinkimas
į apaštalo Petro sostą 1978 metų spalio 16 dieną buvo stulbinanti naujovė Bažnyčios
gyvenime. 58 metų amžiaus lenkas buvo pirmas ne italas popiežius po 455 metų pertraukos.
Naujajam popiežiui Vyskupų sinodo veikla nebuvo svetima. Kaip Krokuvos vyskupas jis
dalyvavo visose, išskyrus pirmąją, ligi tol vykusiose Sinodo asamblėjose ir pakartotinai
buvo išrenkamas į Vyskupų sinodo generalinio sekretoriato tarybą. Karolis Vojtyla
ėjo tarybos nario pareigas tuomet kai buvo išrinktas popiežiumi, o popiežius, pagal
pareigas, taip pat yra Vyskupų sinodo pirmininkas. Kuria linkme pasuko Vyskupų sinodo
veikla istoriniame Jono Pauliaus II pontifikate svarstysime kitoje laidoje. (sk)