Arabų dienraščio vedamasis: „Mes turime saugoti Irako krikščionis“

Irako krikščionių bendruomenės daug kartų yra skausmingai konstatavusios, kad dažnai yra paliktos likimo valiai. Pasakant tiksliau, valiai tų, kurie naudoja kumščio teisę ir ginklus, tiek dėl paprasto siekimo pasipelnyti reketuojant krikščionis, išgaunant išpirkas už pagrobtuosius, tiek dėl religinių motyvų, trokštant Irako krikščionių išnykimo.

Tačiau po 12-os Mosulo miesto krikščionių nužudymo neabejotinai suplanuotuose išpuoliuose praėjusią savaitę, valdžia vis tik parodė didesnį dėmesį krikščionių būklei, pasiuntusi į gatves patruliuoti per tūkstantį policininkų su užduotimi saugoti krikščioniškus kvartalus ir kulto pastatus. Mosulas šiuo metu yra viena iš pavojingiausių vietų krikščionims. Šiame mieste, anot komentatorių, susibūrė didelės sukilėlių ir kovotojų pajėgos.

Po praėjusios savaitės išpuolių arabų šalių spaudoje pasirodė straipsnių, kuriuose užsimenama apie krikščionių padėtį Irake. Tai pakankamai reikšminga, turint galvoje tai, kad krikščioniškų bendruomenių situacija dažnai buvo nustumiama į antrą planą ar net visai nutylima arabų spaudoje. Kartais buvo paaiškinama, jog musulmonai kenčia tiek pat, kiek ir krikščionys, todėl krikščionių mažumai nereikia jokio specialaus dėmesio. Tai iš dalies tiesa, mat Irake reketuojami ir grobiami taipogi ir musulmonai. Kita vertus, reikia pabrėžti, jog prieš mažumą nukreiptas smurtas turi labai skirtingą poveikį ir akcentą, nei kad nusikaltimas, įtraukęs daugumai priklausančius asmenis. Ypač jei smurtas prieš mažumą pateisinamas būtent tos mažumos religiniu ar kultūriniu tapatumu.

Apie tai rašoma arabų pasaulyje įtakingo ir daugelyje arabų šalių platinamo dienraščio „Asharq al-Awsat“ vedamajame straipsnyje (spalio 12 d.), pasirašytame Tariq Alhomayed, vieno iš dienraščio redaktoriaus. Straipsnio antraštė iškalbi: „Mes turime saugoti Irako krikščionis“.

Straipsnio autorius pripažįsta, jog „panašu, kad yra prieš Irako krikščionis nutaikyta organizuota kampanija“. Straipsnyje cituojamos ilgos Kirkuko ir Mosulo chaldėjų arkivyskupo Louis Sako citatos. Redaktorius klausia: kas yra suinteresuotas išvyti arba įbauginti krikščionis? Atsakydamas pamini Al Qaeda’os „kriminalinę ideologiją“, bet taip pat primena, jog neseniai Irako parlamente musulmonų šiitų koalicijos balsais atmestas regionų tarybų rinkimų įstatymo skirsnis, kuriame buvo numatyta, jog religinės mažumos turės savo atstovus regionų tarybose. Autorius taip pat pažymi, kad krikščionių Irake istorija yra tūkstantmetė, todėl neteisinga juos „ištrinti“ iš visuomenės.

Cituodamas arkivyskupą Sako, arabų dienraščio apžvalgininkas mini, jog per karo Irake metus apie 250 000 krikščionių paliko savo tėvynę dėl grėsmės jų gyvybei, šeimoms, turtui.

Vedamasis straipsnis baigiamas tokiu paraginimu: „Visų irakiečių, ne tik vyriausybės, pareiga yra apsaugoti Irako krikščionis nuo žmogžudysčių ir perkėlimų, nuo visų priespaudos formų, ypač atsimenant, jog jie visada buvo (savo šalies) patriotai ir niekada nebuvo jokios prieš jų šalį nukreiptos sąjungos nariais. Nepaisant to, jie kenčia daugiau už kitus krikščionis Artimuosiuose Rytuose“. (rk)