Sekmadienį popiežius paskelbs keturis naujus šventuosius

Popiežius Benediktas XVI paskelbs keturis šventuosius. Kanonizacijos ceremonija įvyks sekmadienio rytą šv. Petro aikštėje. Iš keturių naujų šventųjų trys yra moterys ir vienas kunigas. Viena iš trijų moterų, sesuo Alfonsa, yra pirmoji Indijoje moteris, iškelta į altorių garbę. XX amžiuje gyvenusi sesuo Alfonsa buvo klarisė vienuolė, Indijoje žinoma taip pat gimtuoju Onos Muttathupadathu vardu. Kitos dvi naujos šventosios yra Ekvadoro apaštalės: šveicarė, vienuolinės kongregacijos steigėja, sesuo Marija Bernarda Bütler, mirusi 1924 metais, ir šimtmečiu ankščiau gyvenusi ekvadorietė, šv. Jėzaus Narciza Martillo Moran. Kanonizacijos ceremonijoje šventuoju skelbiamas taip pat italas, vienuolinės vyrų kongregacijos steigėjas, XIX amžiuje gyvenęs kun. Gaetano Errico.
Susipažinkime su naujų šventųjų biografijomis.
Marija Bernarda Bütler užaugo giliai religingoje šveicarų katalikų šeimoje ir dar vaikystėje išgirdo Dievo kvietimą pašvęsti gyvenimą jam. Tai gilaus vidinio gyvenimo patirties laikotarpis. Šventoji jį aprašė laiškuose šiais žodžiais: „paaiškinti apie tokį dvasinį išgyvenimą žmogui, kuris niekad nėra patyręs panašių dalykų, yra neapsakomai sunku, o gal net neįmanoma“. Atradusi kelią į Altstäteno kapucinių Marijos krikščionių pagalbos vienuolyną, Marija jame brandino asmeninį vienuolinį gyvenimą maldos dvasioje priimdama visus jai tekusius išbandymus, taip pat jai pavedamas vis atsakingesnės pareigas, iki pat bendruomenės vyresniosios. Netrukus Marija galėjo įgyvendinti senąją svajonę – ji išvyko į Ekvadoro misijas. Ekvadore Marija įkūrė vienuolyną su prie jos veikiančia ligonine ir mergaičių mokykla. Sunkios pastangos sulaukė vietinių gyventojų įvertinimo, tačiau kilus nesutarimams su motininiais kongregacijos namais Šveicarijoje, Marija Bernarda Bütler įsteigė naują Švč Mergelės Marijos krikščionių pagalbos pranciškonių seserų kongregaciją. Ekvadore kilusi antireliginio persekiojimo banga privertė perkelti kongregaciją į Kolumbiją, kur šventoji mirė 1924 metų gegužės 19 dieną. Mariją Bernardą Bütler palaimintąja paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1995 metų spalio 29 dieną.
Ekvadorietė šv. Jėzaus Narciza Martillo Moran gimė mažame Nobol kaimelyje neturtingoje šeimoje 1832 metais. Ji buvo giliai pamaldi, nuo pat jauniausių dienų natūraliai linkusi į maldą ir kontempliaciją. Dar vaikystėje patirtas dvasinio gyvenimo žavesys ryškiai paženklino visą gyvenimą. Jėzaus Narciza praktikavo labai griežtą atgailą. Dirbdama išlaikė šeimą, tačiau kada tik turėjo laisvo nuo darbo laiko – meldėsi, siekdama tobulo dvasinio gyvenimo. Narciza garsėjo kaip nepaprasta pagalbininkė ir vaikų katechetė. Šventoji turėjo regėjimų, puoselėjo mistinį troškimą visą savo gyvenimą paženklinti karšta vienybe su Dievu. Šv. Jėzaus Narcisa Martillo Moran mirė 1869 metais. Beatifikacijos ceremonija įvyko Romoje, Šv. Petro bazilikoje, 1986 metais.
Šv. sesuo Alfonsa gimė 1910 metais, Indijoje. Jos tėvas buvo plačiai žinomas gydytojas. Motina mirė gimdydama. Alfonsa iš kitų mergaičių išsiskyrė savo ypatingu grožiu. Griežtai atmetusi visus santuokos pasiūlymus, nuo vaikystės dienų svajojo pasišvęsti maldai ir kontempliacijai. Sulaukusi aštuoniolikos metų, kupina džiaugsmo ir entuziazmo įstojo į klarisių vienuoliją. Savo ištikimybę maldai ir kontempliacijai sesuo Alfonsa įrodė aukodama Dievui savo kančias. Paskutinius du savo gyvenimo dešimtmečius buvo be paliovos varginama sunkių, skausmingų ligų. Kentėti ir atgailoti už nusidėjėlių atsivertimą šv. Alfonsa laikė savo gyvenimo misija. Ją palaimintąja paskelbė popiežius Jonas Paulius II apaštališkosios kelionės į Indiją metu, 1986 metų vasario 8 dieną.
Palaimintasis kunigas Gaetano Errico gimė 1791 metais mažame miestelyje netoli Neapolio, nepasiturinčio amatininko šeimoje. Vos sulaukęs 14 metų pabandė stoti į kapucinų noviciatą, tačiau dėl amžiaus nebuvo priimtas. Dar po dviejų metų įstojo į Neapolio kunigų seminariją, tačiau negalėdamas susimokėti už išlaikymą seminarijoje, studijų metais gyveno tėvų namuose ir kiekvieną dieną pėsčiomis eidavo į paskaitas Neapolio seminarijoje. Tapęs kunigu iš karto buvo paskirtas rūpintis vaikų sielovada ir švietimu. Vėliau savo gimtajame miestelyje prie pat Neapolio, bendraminčių padedamas, pastatydino nedidelę bažnytėlę dedikuotą Sopulingajai Mergelės Marijos širdžiai ir su užsidegimu ėmė skelbti Dievo gailestingumą visoje Pietų Italijoje. Iš pradžių pats kunigas Errico, vėliau ir kiti prie jo prisijungę kunigai, apaštalavo tarp valstiečių, mokė rašto beraščius, lankė kalinius, į gailestingumo darbus įtraukė daugelį šeimų. Galiausiai labdaringa ir apaštalinė veikla įgavo institucinę formą, buvo įkurta Švenčiausiųjų Jėzaus ir Marijos Širdžių misionierių kongregacija. Kunigas Gaetano Errico mirė 1860 metais. Jį palaimintuoju paskelbė
popiežius Jonas Paulius II 2002 metų balandžio 14 dieną. (sk)