2008-10-10 15:24:44

Nobelio taikos premija – politikui ir diplomatui iš Suomijos


Spalio 10-ąją buvo paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas. Juo tapo suomių kilmės politikas Martti Ahtisaari.

Kaip rašoma Norvegijos Nobelio komiteto komunikate, politikas išsirinktas iš kitų įvertinus jo reikšmingas pastangas per pastaruosius tris dešimtmečius įvairiuose kontinentuose sprendžiant tarptautinius konfliktus. Komunikate priduriama, kad šios pastangos prisidėjo prie taikesnio pasaulio ir prie „brolybės tarp tautų“ Alfredo Nobelio dvasioje.

Martti Ahtisaari nominacija Nobelio premijai nebuvo staigmena. Tarp galimų kandidatų jis buvo minimas tiek 2007, tiek 2006 metais.

1937 metais gimęs suomių politikas 1994 - 2000 metais ėjo Suomijos prezidento pareigas. Dalyvavimas taikos misijose, vadovavimas joms, derybininko ir tarpininko vaidmuo jam įprasti. Prieš tapdamas savo šalies prezidentu, daug iniciatyvų įgyvendino Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) taikos misijų rėmuose. Kaip pats yra teigęs, taikos tarpininko karjerą pradėjo 1977 metais Namibijoje, kada kaip JTO įgaliotinis keliolika metų darbavosi siekdamas taikaus šalies nepriklausomybės siekimo proceso. 1990 metais Namibija galutinai atsiskyrė nuo Pietų Afrikos respublikos.

Tapęs Suomijos prezidentu tarptautiniuose konfliktuose veikė kaip valstybės galva. Baigdamas savo kadenciją 2000 metais įsteigė „Krizių valdymo iniciatyvą“, nevyriausybinę organizaciją, dirbančią saugumo ir taikos srityse krizių apimtuose regionuose. Šios organizacijos rėmuose darbuojasi ir šiandien.

Tarp kitko, vos prieš savaitę, spalio 2 dieną, Martti Ahtisaari Paryžiuje dalyvavo kitos premijos įteikimo ceremonijoje, taip pat už pastangas kurti taikesnį pasaulį. Tai UNESCO įsteigta Félix Houphouët-Boigny vardo taikos premija. Šios premijos teikimo komitetui vadovauja Henry Kissinger, pats 1973 metų Nobelio taikos premijos laureatas.

Savo kalboje UNESCO būstinėje Paryžiuje suomių diplomatas pabrėžė, jog kiekvienas konfliktas gali būti išspręstas. Jis pakartojo principą, išsakytą anksčiau ir kitų, jog konflikto negalima palikti vien tik paskirai valstybei. Konflikto sprendimas dažnai turi būti „tarptautinis“, dalyvaujant regioninėms ar pasaulinėms tarptautinėms organizacijoms, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms. Kad tai būtų pasiekta, reikia peržengti gryną valstybės suvereniteto sampratą, teigiančią, kad viskas, kas dedasi valstybės viduje, yra tik tos valstybės reikalas. Tradicinis suverenitetas nebėra tinkamas atsakymas globalizacijos eroje. Nebėra atsakymas ir „suvereni demokratija“. Ją turėtų pakeisti „atsakinga demokratija“. Kita vertus, nėra bendrų receptų. Pasak Martti Ahtisaari, jo patirtis rodanti, jog kiekvienas konflikto atvejis yra „atskiras“ ir reikalauja atskiro sprendimo. Kalbėdamas apie Jungtines Tautas, politikas tvirtino, jog tai pati svarbiausia taikos kūrimo organizacija pasaulyje ir jai šiuo metu nėra realių alternatyvų. Jungtinėms Tautoms veikiant koordinuotai su regioninėmis organizacijomis, tokiomis kaip Europos Sąjunga ar Afrikos Sąjunga, kombinuojant kolektyvines ir individualias pastangas, galima pasiekti puikių rezultatų.

Lygindamas savo tarpininko patirtį taikos misijose Afrikoje ir Europoje, Balkanuose, Martti Ahtisaari sakė, jog susidurdamas su Balkanų regiono problemomis dažnai norėjęs grįžti į Afriką ir turėti reikalų su maloniais Afrikos vyrais ir moterimis.

Tai, kas man paliko didžiausią įspūdį mano darbo Afrikoje metais, buvo afrikiečių sugebėjimas atleisti. Deja, negaliu paliudyti apie tokią pat nuostatą Europoje, - paaiškino jis.
1999 metų lapkričio pabaigoje suomių politikas, dar eidamas prezidento pareigas, lankėsi Vatikane ir susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Jų pokalbio centre buvo tuometinė labai įtempta situacija Kosove ir visuose Balkanuose, NATO įsikišimas.

Jau paskelbti beveik visi šių metų Nobelio premijų nominatai. Pirmadienį, spalio 13 dieną, bus paskelbta kam atiteks Nobelio premija ekonomikos srityje. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.