Nobelio taikos premija – politikui ir diplomatui iš Suomijos
Spalio 10-ąją buvo paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas. Juo tapo suomių kilmės
politikas Martti Ahtisaari.
Kaip rašoma Norvegijos Nobelio komiteto komunikate,
politikas išsirinktas iš kitų įvertinus jo reikšmingas pastangas per pastaruosius
tris dešimtmečius įvairiuose kontinentuose sprendžiant tarptautinius konfliktus. Komunikate
priduriama, kad šios pastangos prisidėjo prie taikesnio pasaulio ir prie „brolybės
tarp tautų“ Alfredo Nobelio dvasioje.
Martti Ahtisaari nominacija Nobelio premijai
nebuvo staigmena. Tarp galimų kandidatų jis buvo minimas tiek 2007, tiek 2006 metais.
1937
metais gimęs suomių politikas 1994 - 2000 metais ėjo Suomijos prezidento pareigas.
Dalyvavimas taikos misijose, vadovavimas joms, derybininko ir tarpininko vaidmuo jam
įprasti. Prieš tapdamas savo šalies prezidentu, daug iniciatyvų įgyvendino Jungtinių
Tautų Organizacijos (JTO) taikos misijų rėmuose. Kaip pats yra teigęs, taikos tarpininko
karjerą pradėjo 1977 metais Namibijoje, kada kaip JTO įgaliotinis keliolika metų darbavosi
siekdamas taikaus šalies nepriklausomybės siekimo proceso. 1990 metais Namibija galutinai
atsiskyrė nuo Pietų Afrikos respublikos.
Tapęs Suomijos prezidentu tarptautiniuose
konfliktuose veikė kaip valstybės galva. Baigdamas savo kadenciją 2000 metais įsteigė
„Krizių valdymo iniciatyvą“, nevyriausybinę organizaciją, dirbančią saugumo ir taikos
srityse krizių apimtuose regionuose. Šios organizacijos rėmuose darbuojasi ir šiandien.
Tarp kitko, vos prieš savaitę, spalio 2 dieną, Martti Ahtisaari Paryžiuje
dalyvavo kitos premijos įteikimo ceremonijoje, taip pat už pastangas kurti taikesnį
pasaulį. Tai UNESCO įsteigta Félix Houphouët-Boigny vardo taikos premija. Šios premijos
teikimo komitetui vadovauja Henry Kissinger, pats 1973 metų Nobelio taikos premijos
laureatas.
Savo kalboje UNESCO būstinėje Paryžiuje suomių diplomatas pabrėžė,
jog kiekvienas konfliktas gali būti išspręstas. Jis pakartojo principą, išsakytą anksčiau
ir kitų, jog konflikto negalima palikti vien tik paskirai valstybei. Konflikto sprendimas
dažnai turi būti „tarptautinis“, dalyvaujant regioninėms ar pasaulinėms tarptautinėms
organizacijoms, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms. Kad tai būtų pasiekta, reikia
peržengti gryną valstybės suvereniteto sampratą, teigiančią, kad viskas, kas dedasi
valstybės viduje, yra tik tos valstybės reikalas. Tradicinis suverenitetas nebėra
tinkamas atsakymas globalizacijos eroje. Nebėra atsakymas ir „suvereni demokratija“.
Ją turėtų pakeisti „atsakinga demokratija“. Kita vertus, nėra bendrų receptų. Pasak
Martti Ahtisaari, jo patirtis rodanti, jog kiekvienas konflikto atvejis yra „atskiras“
ir reikalauja atskiro sprendimo. Kalbėdamas apie Jungtines Tautas, politikas tvirtino,
jog tai pati svarbiausia taikos kūrimo organizacija pasaulyje ir jai šiuo metu nėra
realių alternatyvų. Jungtinėms Tautoms veikiant koordinuotai su regioninėmis organizacijomis,
tokiomis kaip Europos Sąjunga ar Afrikos Sąjunga, kombinuojant kolektyvines ir individualias
pastangas, galima pasiekti puikių rezultatų.
Lygindamas savo tarpininko patirtį
taikos misijose Afrikoje ir Europoje, Balkanuose, Martti Ahtisaari sakė, jog susidurdamas
su Balkanų regiono problemomis dažnai norėjęs grįžti į Afriką ir turėti reikalų su
maloniais Afrikos vyrais ir moterimis.
Tai, kas man paliko didžiausią įspūdį
mano darbo Afrikoje metais, buvo afrikiečių sugebėjimas atleisti. Deja, negaliu paliudyti
apie tokią pat nuostatą Europoje, - paaiškino jis. 1999 metų lapkričio pabaigoje
suomių politikas, dar eidamas prezidento pareigas, lankėsi Vatikane ir susitiko su
popiežiumi Jonu Pauliumi II. Jų pokalbio centre buvo tuometinė labai įtempta situacija
Kosove ir visuose Balkanuose, NATO įsikišimas.
Jau paskelbti beveik visi šių
metų Nobelio premijų nominatai. Pirmadienį, spalio 13 dieną, bus paskelbta kam atiteks
Nobelio premija ekonomikos srityje. (rk)