Jau paskelbti Nobelio premijos laureatai medicinos ir fizikos srityse

Šiomis dienomis pasaulio žiniasklaidos dėmesys vėl krypsta į Nobelio premijos laureatų paskelbimą. Spalio 6 dieną buvo paskelbti trys fiziologijos ir medicinos srities laureatai. Nobelio premija atiteko prancūzams Luc Montagnier ir Francoise Barre-Sinoussi bei Vokietijos mokslininkui Harald zur Hausen. Pirmieji du mokslininkai identifikavo ŽIV virusą, sukeliantį Žmogaus imunodeficito sindromą (AIDS). Vokiečių mokslininkas nustatė, jog žmogaus papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį, antrą pagal dažnumą vėžinį susirgimą tarp moterų.

Tarp kitko, Luc Montagnier dalyvavo Popiežiškosios sveikatos sielovados tarybos surengtoje tarptautinėje konferencijoje apie AIDS 1989-aisiais metais. Jo pranešimas tema „Aids, viruso prigimtis“ yra įtrauktas į konferencijos aktų leidimą. 2002 metų birželį profesorius Montagnier privačioje audiencijoje susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II, kuris prašė papasakoti apie AIDS situaciją pasaulyje. Audiencijoje dalyvavo ir profesoriaus Montagnier kolega Robert Gallo, italų kilmės amerikietis, taip pat žinomas profesorius.

Spalio 7 dieną buvo paskelbtos pavardės trijų fizikų, kurie pasidalins Nobelio premiją už atradimus fizikos srityje. Tai Yoichiro Nambu, Makoto Kobayashi ir Toshihide Maskawa. Visi trys yra gimę Japonijoje, tačiau pirmasis vėliau tapo Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu ir yra Čikagos universiteto Enriko Fermi instituto profesorius emeritas. Kiti du mokslininkai yra universitetų Japonijoje profesoriai. Jų darbas įvertintas už spontaniškai pažeistos simetrijos mechanizmo subatominėje fizikoje atradimą bei už pažeistos simetrijos kilmės teoriją, kuri numato, jog gamtoje egzistuoja mažiausiai trys kvarkų šeimos.

Spalio 8 ir 9 dienomis sužinosime chemijos ir literatūros laureatų pavardes. Spalio 10 ir 13 dienomis Nobelio komitetas paskelbs taikos bei ekonomikos premijų laureatus.

Nobelio premijos ištakos siekia ypač dinamito išradimu pagarsėjusio švedo Alfredo Nobelio (1833-1896) testamentą (1895), kuriuo šis pramonininkas, turėjęs per 90 įmonių bei laboratorijų 20-yje valstybių bei 355 išradimų patentus, didelę savo turto dalį paliko fondui, turinčiam išdalinti premijas už didžiausius „nuopelnus visai žmonijos giminei“ fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, literatūros bei taikos srityse. Nuo 1968 metų pradėta teikti premija už pasiekimus ekonomikos disciplinose. Beje, kadangi pastarosios premijos Nobelio testamente nebuvo, kai kas kritikuoja jos įvedimą. (rk)