Pirmadienį Vatikane prasidėjo Vyskupų Sinodo posėdžiai
Po sekmadienio rytą vykusio iškilmingo Vyskupų Sinodo asamblėjos atidarymo - popiežiaus
Benedikto XVI ir visų Sinodo Tėvai koncelebruotų Mišių Šv. Pauliaus bazilikoje už
Romos miesto sienų, pirmadienio rytą Vatikane prasidėjo Sinodo posėdžiai. Pirmojoje
generalinėje kongregacijoje pirmasis kalbėjo popiežius Benediktas XVI.
Dievo
Žodis yra tikinčiojo žmogaus realizmo pamatas,- kalbėjo popiežius. Realizmas čia kitoks
negu tas, kuriuo remiasi mūsų kasdieniai materialiniai ar buitiniai dalykai. Tačiau
mūsų, kaip tikinčiųjų gyvenime, turime irgi vadovautis realizmu. Viešpats kalba apie
dvi galimybes – galime statyti savo gyvenimą ant smėlio arba ant uolos. Pasirinkimas
priklauso nuo mūsų. Šia prasme, turime būti realistai.
Namus ant smėlio stato
tas, kas rūpinasi tik tuo, kas tuoj pat pasiekiama ir iš karto regima. Namus ant smėlio
statosi tas, kam labiausia gyvenime rūpi sėkmė, karjera, pinigai. Iš šalies žiūrint
tai yra tikros, apčiuopiamos vertybės. Tačiau iš tiesų jų pastovams tik laikinas.
Visos materialinės garantijos labai minimaliai mus apsaugo. Jei rimtai į jas pasižiūrime,
matome, kad tai tik antraeiliai dalykai. Kur kas tvirčiau ir saugiau nuteikia Viešpaties
žodžiai: „Dangus ir žemės praeis, bet mano žodžiai nepraeis“. Šia prasme, realistas
yra tas žmogus, kuris supranta, kad nuo Dievo valios ir jo sprendimų priklauso viskas,
kad Dievo Žodis yra visko pamatas. Reikia keisti mūsų naudojamą realizmo sampratą.
Žinoma,
- sakė popiežius,- žmogui visuomet gresia pavojus nesuprasti Dievo Žodžio, tyko grėsmė
neprakalbinti savo sielos balso. Dievo Žodis gali pasirodyti esąs tik kalbėjimas apie
praeitį, nieko bendra neturintis su dabartimi. Būtent dėl to, mums nevalia užmišti,
kad mes ieškome. Šventojo Rašto skaitymas ir egzegezė negali būti tik literatūrinis
reiškinys, bet turi būti dvasinis judėjimas, turi būti artėjimas, kopimas aukštyn
vis arčiau prie Dievo Žodžio.
Pirmadienio rytą vykusioje pirmojoje generalinėje
kongregacijoje po popiežiaus Benedikto XVI kalbėjo vienas iš šios Sinodo asamblėjos
įgaliotųjų pirmininkų kardinolas William Levada. Jis, būdamas Tikėjimo mokymo kongregacijos
vadovas, kalbėjo apie Šv. Rašto ir biblinių studijų santykį su teologija ir su vyskupų
misija vadovauti Dievo tautai, vykdyti sielovadą dabartinėmis sąlygomis.
Po
kardinolo kalbėjo Vyskupų Sinodo nuolatinio organizmo – Vatikane veikiančio generalinio
sekretoriato vadovas arkivyskupas Nikolas Eterovič. Pasak jo, ši Sinodo asamblėja
turtų labiau atskleisti Dievo Žodžio ryšį su Kristaus slėpiniu ir su Šventosios Dvasios
veikimu Bažnyčioje arba kitaip tariant padėti Bažnyčiai atrasti savyje daugiau jaunatvės
ir dinamiškumo.
Pirmadienio rytinėje generalinėje kongregacijoje taip pat buvo
perskaitytas į visą asamblėjos problematiką įvesdinantis dokumentas, pagal Vyskupų
Sinodo oficialią nomenklatūrą lotyniškai vadinamas „Relatio ante disceptationem“,
tai yra „pranešimas prieš svarstymą“. Tekstą parengė ir Sinodo salėje perskaitė Kanados
Kvebeko arkivyskupas kardinolas Marc Ouellet.
Šio Sinodo susirinkimo pagrindinis
tikslas,- kalbėjo kardinolas, - spręsti tikėjimo skelbimo Dievo Žodžiu problemą. Tai
nemenkas iššūkis, nes dabartiniais laikais, reliatyvizmo ir ezoterizmo įtakoje net
pats žodis „Apreiškimas“ turi būti patikslintas ir paaiškintas. Savo pranešime pereidamas
prie konkretesnių Bažnyčios gyvenimo problemų, kardinolas atkreipė dėmesį į daugelio
tikinčiųjų nusivylimą dabartine homilijų kokybe, į kartais pasitaikančius nesutarimus,
kylančius iš Šventojo Rašto egzegezės atskirtos nuo Bažnyčios vienybės konteksto.
Ypač pastaroji problema primena būtinumą stiprinti ganytojų, teologų ir egzegetų dialogą.
Šioje Sinodo asamblėjoje turi būti taip pat pakankamai gerai išmąstytas ekumeninis
ir tarpreliginis dialogas su tų bendruomenių nariais, su kuriais dalijamės tuo pačiu
Šventuoju Raštu.
Pirmadienį po pietų vykusioje antrojoje generalinėje kongregacijoje
Sinodo Tėvai klausėsi pranešimų apie padėtį penkiuose žemynuose ir apie regioniniu
Bažnyčios misijos ir gyvenimo bruožus. (jm)