Opus Dei – 80 metų

Spalio 2 dieną sukako 80 metų nuo katalikų organizacijos „Opus Dei“ įkūrimo. Šią organizaciją, jau plačiai paplitusią ir žinomą, visų pirma ispanų kalbos šalyse, 1982 metais popiežius Jonas Paulius II perorganizavo į asmeninę prelatūrą, tai yra hierarchinį juridinį Bažnyčios vienetą, lygų vyskupijai, tik neturintį savos teritorijos.

Šio katalikų judėjimo, vėliau virtusio savarankiška vietine Bažnyčia, pradininkas buvo Ispanijoje 1902 metais gimęs kunigas Josemaria Escriva de Balaguer. Jis 1928 metų spalio 2 dieną įkūrė katalikų pasauliečių judėjimą, pavadintą „Opus Dei“ – „Dievo darbu“, „Dievo kūriniu“. 1950 metais judėjimui buvo suteiktas Šv. Sosto pripažinimas, o 1982 metais jam buvo suteiktas asmeninės prelatūros statusas. Asmeninė prelatūra savo veikla ir paskirtimi panaši į vyskupiją, tačiau neturėdama savo konkrečios teritorijos, bet veikdama kitų vyskupijų teritorijose, savo veiklą privalo derinti su vietiniais ordinarais. Opus Dei veiklos sritis – apaštalavimas tarp pasauliečių, o tikslas – šventumo siekimas kasdieniame gyvenime, kad profesinė bei visuomeninė veikla būtų neatskirta, bet sudarytų vientisą šventumo ir Dievo kupiną gyvenimą. Opus Dei steigėjas Josemaria Escriva de Balaguer mirė Romoje 1975 metais. 1992-aisiais buvo paskelbtas palaimintuoju, o 2002-aiais – šventuoju.

Šiandien Opus Dei turi 85 tūkstančius narių visame pasaulyje. Didžiulė dauguma yra pasauliečiai; kunigai sudaro tik apie 2 procentus visų prelatūros narių.

Dažnas šiuolaikinėje visuomenėje gyvenantis žmogus apie Opus Dei prelatūrą žino tik tiek, kiek girdėjo apie ją kalbant kai prieš porą metų buvo labai plačiai komentuojama Dano Browno knyga „Davinčio kodas“ ir pagal ją pastatytas filmas. Prelatūros nariai buvo rimtai susirūpinę, kad anų dviejų masinės kultūros kūrinių paskleisti prasimanymai ir nesąmonės rimtai pakenks Opus Dei įvaizdžiui ir veiklai. Dabar, praėjus keleriems metams, vis dėlto konstatuojama, kad knygos ir filmo efektas buvo priešingas. Knygoje ir filme paskleistų absurdiškų nesąmonių nieks rimtai neėmė į galvą, o reklama, kad ir negatyvi, sužadino platesnį susidomėjimą Opus Dei. Pastaruoju metu gerokai padidėjo besidominčiųjų prelatūra ir norinčiųjų į ją stoti skaičius. Neretai besidomintieji prisipažįsta, kad būtent knyga ir filmas paskatino rimčiau susidomėti prelatūros veikla.

Kodėl vis dėlto tiek daug išankstinių nusistatymų prieš Opus Dei, tiek daug prietarų ar net neapykantos? Į tai atsako prelatūros atstovas spaudai Pippo Corigliano.

Jonas Paulius II prieš kurį laiką yra pasakęs: „Visi gerai kalba apie Motiną Teresę; o blogai apie popiežių ir apie Opus Dei. Kodėl? Ogi todėl, kad velnias puikiai žino, kam reikia smogti“. Šituo jis norėjo pasakyti, kad šiuolaikinė sekuliarizuota visuomenė dar toleruoja katalikų vykdomą labdarą, bet nesutinka, kad katalikai imtųsi kitokios visuomeninės veiklos. Toks požiūris – tai jau šimtmečiais trunkančio laicizmo rezultatas,- sakė Opus Dei prelatūros atstovas spaudai. (jm)