Trečiadienio bendroji audiencija

Trečiadienio rytą šv. Petro aikštėje Romoje įvyko trisdešimt pirmoji šių metų bendroji audiencija. Popiežiaus pasveikinti susirinko maždaug 20 tūkstančių maldininkų ir piligrimų iš įvairių Europos ir pasaulio kraštų.

Šv. Tėvas Benediktas XVI šį trečiadienį skaitytoje katechezėje tęsė pasakojimą apie Tautų Apaštalą šv. Paulių. Šį kartą Šv. Tėvas pristatė du epizodus iš apaštalo Pauliaus gyvenimo, kurie liudija apie jo kartais nelengvus santykius su apaštalu Petru.

Bene pirmasis apaštalų Petro ir Pauliaus susitikimas įvyko Jeruzalės susirinkime. Apaštalų darbuose pažymima, kad susirinkimas turėjęs spręsti nusitarimus ir didelius ginčus. Paulius atkeliavo į Jeruzalę praėjus keturiolikai metų po susitikimo su Prisikėlusiu Kristumi Damasko kelyje, penktojo dešimtmečio antroje pusėje, lydimas Barnabo ir Tito. Susirinkime apaštalai išklausė Pauliaus pasakojimų apie jo vykdomą pagonių evangelizavimą. Susirinkime taip pat pasisakė Petras ir Jokūbas. Šį epizodą taip pat aprašo apaštalas Paulius laiške Galatams.

Pagrindinė Jeruzalės susirinkime svarstoma tema buvo dėl žydų apipjaustymo ir kitų Mozės įstatymo priesakų taikymo pagonims. Paulius apaštalus supažindina su evangelija, esančią laisvą nuo įstatymo. Susirinkimas, vadovaujamas Šv. Dvasios, priėmė sprendimą, jog iš pagonių, kurie per malonę ir tikėjimą priėmė Kristaus Evangeliją, nebereikia reikalauti apipjaustymo. Apaštalų darbų autorius Lukas Jeruzalės susirinkimo nutarime įžvelgė Šv. Dvasios veikimą, o apaštalas Paulius – lemiamą laivės pripažinimą, kuriam pritarė visi jo dalyviai. Tai Kristaus laisvė: „Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi“.

Antrasis popiežiaus atpasakotas epizodas buvo apie apaštalų Pauliaus ir Petro nesutarimą Antiochijoje. Petras, nenorėdamas papiktinti žydų kilmės krikščionių, kurie tebesilaikė žydiškų papročių, atsisakė valgyti su pagonių kilmės krikščionimis. Tai pamatęs, Paulius papriekaištavo Petrui, kad tokiu elgesiu gali sukompromituoti Evangelijos tiesą. „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis laikytis žydų papročių?“. Tačiau keletą metų vėliau laiške romiečiams pats Paulius rašo, jog mūsų laisvė Kristuje neturi tapti kitų papiktinimu.

Nors Petras ir Paulius buvo skirtingos nuomonės, jie gebėjo rasti vieningą sprendimą sudėtingu klausimu. Tai yra pamokymas ir mums, jog atviras pasisakymas, paremtas meile ir Evangelija, leidžia Bažnyčiai žengti pirmyn. (sk)