Sekmadienio vidudienio malda su Šv. Tėvu Kastelgandolfe

Sekmadienio vidudienį Šv. Tėvas vadovavo “Viešpaties Angelo” maldos susitikimui. Tai buvo paskutinis popiežiaus Benedikto XVI Kastelgandolfo vasaros rezidencijoje vadovautas vidudienio maldos susitikimas su maldininkais prieš jam sugrįžtant į Vatikaną šį antradienį.

Kalboje maldininkams Šv. Tėvas kalbėjo apie sekmadienio Mišių skaitinių pamokymą, jog norintieji pelnyti išganymo malonę būtų nuolankūs. Evangelijoje Jėzus paliudija, jog jam artimesni yra atsivertę nusidėjėliai, o apaštalas Paulius Laiške filipiečiams irgi ragina: „Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet nuolankiai kitus vertinkite aukščiau už save“ (Fil 2,3).

Popiežius sakė, kad apmąstydamas šiuos biblinius tekstus tuoj pat prisiminė popiežių Joną Paulių I, o kaip tik šį sekmadienį sukako šio popiežiaus mirties trisdešimtosios metinės. Jonas Paulius I savo vyskupišku šūkiu buvo pasirinkęs šv. Karolio Boromėjaus šūkį: „Humilitas“ – tai yra, „nuolankumas“.

Šis žodis sutrauktai nusako visą krikščioniškojo gyvenimo esmę ir yra nuoroda į nepamainomą dorybę visų pašauktųjų į atsakingą tarnystę Bažnyčioje. Popiežius Jonas Paulius I vienoje iš keturių labai trumpo pontifikato trečiadienio bendrųjų audiencijų jam būdingu paprastumu pasakė: „Apsiribosiu primindamas tik vieną dorybę, kurią taip brangino pats Viešpats. Jis sakė: mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies ... net jei ir nuveikėte didelius darbus, sakykite: esame nenaudingi tarnai“. Ir pažymėjo: „tačiau visi mes esame linkę daryti verčiau atvirkščiai: rodytis“. Nuolankumą galime laikyti popiežiaus Jono Pauliaus I dvasiniu testamentu, - sakė sekmadienio vidudienio maldos dalyviams popiežius Benediktas XVI.

„Dievo akivaizdoje turime jaustis mažais“, - kalbėjo tos pačios bendrosios audiencijos katechezėje Jonas Paulius I ir pridūrė, „nesigėdiju jaustis kaip vaikas motinos akivaizdoje: motina tikime, aš tikiu Viešpatį, tą, ką jis man apreiškė“. Šie žodžiai parodo visą šio popiežiaus tikėjimo svorį. Tad branginkime šį jo pavyzdį ir stenkimės ugdyti jo nuolankumą, - sakė Benediktas XVI dėkodamas Dievui, kad dovanojo Bažnyčiai ir pasauliui Joną Paulių I.

Sukalbėjęs vidudienio maldą su Kastelgandolfo rūmų kieme buvusiais maldininkais, popiežius Benediktas juos pasveikino keliomis kalbomis. Sveikinimo kalboje lenkiškai Benediktas XVI kreipėsi taip pat į palamintojo kun. Mykolo Sopockos beatifikacijos iškilmės dalyvius Balstogėje, Lenkijoje, drauge sveikino visus, kurie Balstogėje, Vilniuje ir visame pasaulyje brangina Dievo gailestingumo žinią.

Palaimintasis buvo Dievo Gailestingumo apaštalės šv. Faustinos Kovalskos nuodėmklausys ir dvasios tėvas. Jo raginama šv. Faustina savo mistinę patirtį ir Gailestingojo Jėzaus apsireiškimus aprašė dienoraštyje. Taip pat kun. Sopocko pastangų dėka buvo nutapytas ir pasauliui perduotas paveikslas su užrašu „Jėzau, pasitikiu Tavim“, - sakė vidudienio maldos susitikimo dalyviams Šv. Tėvas. Jis sakė, kad palaimintasis kun. Mykolas Sopocko buvo žinomas kaip uolus kunigus, Dievo Gailestingumo žinios skleidėjas.

Dėl šios beatifikacijos džiūgauja, Tėvo namuose, mylimas mano pirmtakas, Dievo tarnas Jonas Paulius II. Būtent jis pasaulį pavedė Dievo gailestingumui. Todėl visiems kartoju jo linkėjimą: „Telaimina jus gailestingumo kupinas Dievas!“ - kalbėjo sekmadienį Benediktas XVI, cituodamas savo pirmtako, Dievo tano Jono Pauliaus II žodžius, pasakytus 2002 metais Krokuvos oro uoste.

Dievo Gailestingumo apaštalės šv. Faustinos Kovalskos nuodėmklausio ir dvasios tėvo Mykolo Sopocko beatifikacijos iškilmei vadovavo Balstogės arkivyskupas Edvardas Ozorowski. Beatifikacijos ceremonijoje dalyvavo daugelis Lenkijos Bažnyčios ganytojų ir kardinolų. Apeigose dalyvavo taip pat Vilniaus arkivyskupo, kardinolo Audrio Juozo Bačkio vadovaujama delegacija. Palaimintasis Mykolas Sopocko (1888-1975) buvo diecezinis Vilniaus arkivyskupijos kunigas.

Pagrindinis beatifikacijos apeigų momentas buvo Dievo tarno skelbimo palaimintuoju formulės paskelbimas. Ją popiežiaus Benedikto XVI vardu perskaitė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, arkivyskupas Angelo Amato. (sk)