JAV paskelbta kasmetinė ataskaita apie religijos laisvę pasaulyje

JAV valstybės departamentas publikavo kasmetinę ataskaitą apie religijos laisvę pasaulyje. Ataskaitoje aprašytos religinės laisvės sąlygos 198 šalyse. Ataskaitos rengėjai teigia, jog tai išsamiausias tokio pobūdžio dokumentas pasaulyje. Popierinė ataskaitos versija yra maždaug 800 puslapių, ji nesunkiai prieinama interneto naudotojams (http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2008/). Ataskaita aprėpia metus nuo 2007 liepos 1-os iki 2008 birželio 30 dienos.

Rugsėjo 19 dieną surengtoje spaudos konferencijoje ataskaitą pristatęs ambasadorius John V. Hanford III apgailestavo, kad yra dar „pernelyg daug“ valstybių, kuriose neleidžiama naudotis pamatinėmis žmogaus teisėmis.

Jis paminėjo valstybes, kuriose religijos laisvė labiausiai suvaržyta. Šiaurės Korėja išlieka viena iš didžiausių religinės laisvės pažeidėjų pasaulyje. Manoma, kad dėl religinių motyvų šalyje baisiomis sąlygomis įkalinta per 150 000-200 000 asmenų. Valdančią šeimą supantis asmenybės kultas įgyja „valstybės religijos“ požymių.

Eritrėjos vyriausybė pasiekė areštų, įkalinimų, kankinimų ir net nužudymų dėl religinių motyvų rekordą. Pažeidžiama religinė laisvė tų asmenų, kurie nepriklauso keturioms šalyje pripažintoms religijoms.

Pranešėjas taip pat paminėjo Indiją, kurios Orisos ir Karnatakos valstijose, nepaisant centrinės valdžios bandymų harmonizuoti padėtį, pastarosiomis savaitėmis vyko masinis krikščionių persekiojimas, kuriame religiniai faktoriai persipynę su etniniais, ekonominiais ir socialiniais. Taip pat nerimą kelia vieno induistų lyderio nužudymas.

Kinijoje valdžia pastaruoju metu pripažino, jog tikintieji gali aktyviai veikti „harmoningoje visuomenėje“. Tačiau tai jai netrukdė Olimpiados metu laikinai uždaryti protestantų Bažnyčias, uždrausti taikias religijos apraiškas Ramadano metu ar imtis griežtų priemonių prieš Tibeto budistus.

Šiais metais „pasižymėjo“ ir Birmos karinis režimas, su jėga užgniaužęs taikias ir prodemokratiškas demonstracijas, kurioms vadovavo budistų vienuoliai ir paprasti piliečiai. Režimas neapsiribojo susidorojimu su demonstracijų dalyviais, bet taip pat nusiaubė ar sugriovė budistų vienuolynus.

Režimas Irane toliau persekioja ne šiitus. Labiausiai bahajus, bet taip musulmonus sufijus, kai kurias krikščionių grupes ir žydų bendruomenės narius.

Susirūpinimas didėja dėl viso Artimųjų Rytų regiono valstybių. Sunkių religijos laisvės pažeidimų yra Egipte, Alžyre, Jordanijoje. Be kitų epizodų, visose šiose valstybėse yra krikščionių, kurie kaltinami bandymu atversti musulmonus ar tuo, kad patys atsivertė ir „nusikalto“ palikdami islamą. Egipte įkalinti keli advokatai, kurie gynė religijos laisvę.

Pažeidimų yra musulmoniškoje Indonezijoje, tokios centrinės Azijos šalys kaip Kazachstanas, Kirgizija bei Tadžikistanas taip pat riboja savo piliečių religijos laisvę. Tačiau pastarosios trys šalys taip pat yra davusios pozityvių signalų.

Pozityvūs signalai yra ir Jordanijos karaliaus Abdullah remta iniciatyva pasiųsti musulmonų eruditų dialogo laišką krikščioniškam pasauliui bei Saudo Arabijos karaliaus, taip pat vardu Abdullah, globotos konferencijos apie tarpreliginį dialogą, vykusios Mekoje ir Madride.
Žingsnius link didesnės religijos laisvės žengia Pietų Korėjos, Vietnamo, Filipinų ir Turkmėnistano vyriausybės.

Ataskaitoje nepritariama Islamo konferencijos organizacijos, turinčios 57 valstybes nares, pastangoms Jungtinių Tautų Organizacijos rėmuose įtvirtinti „religijų įžeidimo“ sąvoką, baiminantis, jog ji bus panaudota ne tiek tikinčiųjų apsaugojimui, kiek paskirų asmenų išraiškos, religijos laisvės, kritikos, ypač islamui, varžymui.

Pristatydama padėtį Lietuvoje, ataskaita konstatuoja, jog religijos laisvė tiek įstatymiškai, tiek praktikoje „bendrai“ yra gerbiama. (rk)