„Krikščionių persekiojimas Indijoje liudija šalies demokratijos krizę“

Tai pareiškė Naujojo Delio, Indijos sostinės, arkivyskupas Vincentas Concessao, kalbėdamas su žinių agentūros „AsiaNews“ žurnalistu. Pasak jo, dabartinis krikščionių persekiojimas peržengia „lokalinių neramumų“ ribas ir tampa visos šalies demokratijos išbandymu.

Panašiai Italijos dienraščiui „La Stampa“ komentavo kardinolas Renato Martino, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas. Jis sakė, jog ruošia dokumentuotą krikščionių persekiojimų Indijoje dosjė, kurią pateiks Jungtinių Tautų Organizacijai. Pastaroji nebegali tylėti dėl to, kas vyksta didžiausioje pasaulio demokratijoje. Anot kardinolo, faktai rodo, jog tai nebėra izoliuoto fanatizmo epizodai, tačiau sisteminis persekiojimas. Valdžios elgesys rodo, jog ji tiek lokaliniu, tiek federaliniu lygiu linkusi „pridengti“ krikščionių persekiojimą.

Krikščionių persekiojimas prasidėjo po to, kai rugpjūčio 23 dieną buvo nužudytas Orisos valstijos induistų lyderis svamis Laxmananda Saraswati. Induistai be jokio teismo ir tyrimo paskelbė, jog žudikai buvo krikščionys. Kai atsakomybę už išpuolį prisiėmė komunistų maoistų organizacija, buvo teigiama, kad tai vis tiek „krikščionių sąmokslas“.

Būtent tai induistų radikalams leido pateisinti tūkstančių krikščionių namų padegimą, žiaurų kelių dešimčių žmonių nužudymą, bažnyčių padegimą bei išniekinimą, krikščioniškų koledžų, mokyklų, centrų nuniokojimą, dešimčių tūkstančių asmenų išvijimą į miškus ar pabėgėlių stovyklas. Tikrai ciniškai nuskambėjo vieno iš pagrindinių induistų lyderių pareiškimai, jog tai krikščionys patys padeginėja savo bažnyčias bei institucijas, kad galėtų apšmeižti taikius induistus. Atakuojami visi krikščionys: katalikai, protestantai, taip pat senosios rytų Bažnyčios, kurios Indijoje turi jau tūkstantmetę tradiciją. (rk)