Kelios reakcijos į Romoje rengiamą konferenciją apie evoliuciją
Rugsėjo 16 dieną Romoje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje buvo pristatytas
po kelių mėnesių Popiežiškajame Grigaliaus universitete vyksiantis renginys: tarptautinė
konferencija apie „Biologinę evoliuciją: faktai ir teorijos“. Plačiojoje spaudoje,
skirtingai nei daugeliu kitų atveju, ši žinia sulaukė nemažai dėmesio. Žinoma, spaudos
atidumas dar kartą patvirtina evoliucijos temos neblėstantį aktualumą religinei ir
pasaulėžiūrinei sferoms.
Kalbant apie evoliucijos ir tikėjimo santykį, neretai
rasime jį išreikštą radikalia antiteze: arba evoliucija, arba sukūrimas. Jei pripažįsti
evoliuciją, tai turi neigti sukūrimą (tad ir Kūrėją) bei atvirkščiai. Tokios antitezės
laikosi abiejų pusių atstovai: tie, kurie gina evoliuciją ir tie, kurie gina dievišką
pasaulio sukūrimą be evoliucijos, pagal pažodinę Biblijos teksto prasmę. Dažnai šios
dvi nuostatos vadinamos „evoliucionizmu“ ir „kreacionizmu“ (nuo creatio – lot. sukūrimas).
Jų bendra prielaida yra ta, kad evoliucijos teorija suvokiama ne tik kaip tam tikro
fenomeno paaiškinimas, bet taip pat kaip ateistinis argumentas pasaulėžiūroje. Todėl
vieniems atrodo, kad pripažįstant evoliuciją negalima būti tikinčiu, o kitiems iš
priešingos pusės atrodo, kad norint išlikti tikinčiu reikia neigti evoliuciją. Su
grynu kreacionizmu nereikia painioti pastaruoju laiku dažnai minimos „protingojo projekto
– Intelligent design“ teorijos, kuri neneigia evoliucijos, tačiau laikosi prielaidos,
jog ta evoliucija buvo protingai „pastūmėta“ viena ar kita kryptimi. Sumaištį didina
tai, kad kreacionistai „skolinasi“kai kuriuos protingojo plano šalininkų priekaištus
evoliucijos teorijai.
Reikia vengti ir kito apibendrinimo: kreacionizmas ar
protingojo plano teorija, populiarūs tarp Jungtinių Amerikos Valstijų protestantų,
nėra visų krikščionių ir juo labiau katalikų Bažnyčios oficiali pozicija. Pritaikant
anksčiau paminėtą radikalios antitezės „evoliucija arba sukūrimas“ schemą, katalikų
priešinimasis evoliucionizmui kaip ateistiniam argumentui buvo prilyginimas evoliucijos,
tad mokslo ir proto neigimui. Sąmoningai ar ne buvo nutylima, jog tam tikrą fenomeną
bandančios paaiškinti evoliucijos teorijos pavertimas ateistiniu pasaulėžiūriniu argumentu
išeina už mokslo kompetencijos ribų. Kitaip tariant, antitezė „evoliucija arba sukūrimas“
jau nebėra „mokslo ir religijos“ priešstata, tačiau dviejų pasaulėžiūrų konkurencija.
Į kurią įsivelti nėra vienintelė alternatyva.
Žiniasklaida, komentuodama būsimos
konferencijos pristatymą, dažnai rėmėsi tarptautinių žinių agentūrų „Reuters“, „ANSA“,
„France-Presse“ pranešimais.
Žinių agentūros „ANSA“ apžvalginis straipsnis
buvo atidus tikėjimo ir mokslo santykiui. Ar fatalus susidūrimas tarp krikščioniško
tikėjimo ir mokslo (šiuo atveju evoliucijos teorijos) yra tikrai neišvengiamas? ANSA
straipsnio antraštė yra „Vatikanas: mokslas nėra priešas, tačiau Darvino atsiprašymo
nebus“. Čia rasime Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininko arkivyskupo Ravasi citatas
apie tai, jog nuo XX amžiaus vidurio popiežiai rimtai domėjosi evoliucijos teorija
ir skatino diskusijas apie ją. Popiežius Pijus XII pripažino evoliucijos moksliškumo
statusą, tuo neabejojo ir popiežius Jonas Paulius II. Ravasi taip pat citavo dabartinio
popiežiaus Benedikto XVI tekstą, rašytą dar jam tebesant kardinolu, jog „ne evoliucija
kaip tokia yra nesuderinama su tikųjimu“, tačiau jos interpretacija kaip „visos realybės“
raktas. Kitaip tariant, katalikų priešstata nėra su evoliucijos teorija, bet su tuo
jos šalininkų sparnu, kuris pretenduoja paaiškinti visą žmogų tik su evoliucijos teorijos
sąvokomis, išskliaudžiant kitas galimybes. ANSA straipsnio antraštėje minimas Darvino
atsiprašymas susijęs su nesenu anglikonų Bažnyčios atstovo deklaravimu, jog Anglijos
Bažnyčia yra skolinga Darvinui atsiprašymą už jo nesupratimą. Arkivyskupas Ravasi
spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą apie tai, ar katalikų Bažnyčia neketina
padaryt panašaus gesto sakė, jog ne: katalikų Bažnyčia niekada nėra Darvino ir jo
teorijų pasmerkusi. Todėl ir nėra priežasties oficialiai atsiprašyti.
Tarptautinės
žinių agentūros „Reuters“ apžvalga antrašte ir turiniu panaši į ANSA agentūros: „Evoliucija
gerai, bet Darvino atsiprašymo nebus: Vatikanas“. „Reuters“ apžvalgininko akimis katalikai
laikosi „teistinės evoliucijos“ versijos: esą nėra motyvų neigti, jog Dievas galėjo
pasinaudoti evoliucijos procesu žmogaus sukūrimui. Apžvalgoje cituojama arkivyskupo
Ravasi frazė, jog biblinis pasakojimas apie sukūrimą priklauso tik teologijos sferai
ir neturi būti ideologiškai naudojamas moksle. Vis dėlto Reuters apžvalgoje trūksta
citatos iš profesoriaus Leclerc pasisakymo, leidžiančios suprasti, jog jei katalikai
nėra gryno kreacionizmo šalininkai, tai nėra ir „protingojo plano“ teorijos gynėjai.
Pasak Leclerc, ši teorija (evoliucijos) mechanizmą pakeičia dievišku tikslingumu,
kai tai yra du skirtingi dalykai.
Agentūros „France-Presse“ pranešime „protingojo
projekto“ kritika neliko nepastebėta, tačiau antraštė pernelyg pretenzinga: „Vatikanas:
kolokviumas apie evoliucijos teoriją. Sutuokti Darviną ir tikėjimą“. Konferencijos
rengėjai tokio apologetinio tikslo nedeklaravo, tačiau kalbėjo apie dialogą akademiniuose
rėmuose, dalyvaujant bei laisvai nuomonę reiškiant nekatalikams ar netikintiems konferencijos
dalyviams, kokių nemažai bus. Kitas konferencijos siekis yra geriau susipažinti su
dabartinės evoliucijos teorijos perspektyvomis. Kaip žinia, XIX amžiaus „klasikinis“
darvinizmas, atsiradus papildomiems duomenims ir teorijoms, apie XX amžiaus vidurį
peraugo į „neodarvinizmą“. Tačiau mūsų dienomis iš pačių mokslininkų pusės konstatuojama,
jog vėl reikia naujos evoliucijos teorijos sintezės, kuri integruotų naujausius duomenis,
„nebetelpančius“ į neodarvinizmo rėmus.
Tarptautinio dienraščio „International
Herald Tribune“ straipsnio antraštė skelbia: „Vatikanas, šalininkas ginant evoliucijos
teisėtumą“. Jame parinktos tos konferenciją apie evoliuciją pristačiusių profesorių
G. Auletta, M. Leclerc bei arkivyskupo G. Ravasi frazės, kurios kritiškai atsiliepia
apie „fundamentalistinių bažnyčių“ pažodinį Biblijos teksto apie pasaulio sukūrimą
interpretavimą bei pripažįsta evoliucijos teorijai rimtos ir solidžios mokslinės teorijos
statusą. Taigi, šiam dienraščiui ko gero labiausiai rūpėjo kreacionizmo kritika. (rk)