2008-09-18 17:30:48

Anglikonai mini Darvino jubiliejų


2009 metais rengiamasi paminėti dvi su Čarlzu Darvinu, vienu iš šiuolaikinio mokslo tėvų, susijusias progas: 200-ąsias gimimo metines (1809 vasario 12) ir 150-ąsias jo garsiojo veikalo „Apie rūšių kilmę“ publikavimo metinės (1859 lapkričio 24).

Šia proga Kembridžo universitetas, kuriame Darvinas kelerius metus studijavo, 2009 metų liepos mėnesį surengs paskaitų, debatų, parodų „festivalį“. Iš tiesų, Darvino vardas gali būti minimas šalia kitų vardų, kurie „sutampa“ su radikaliais laikmečio, mokslo, pasaulėžiūros „lūžio“ momentais, žinomais ne tik ekspertų rate, bet nuvilnijusiais per visą Europą ir už jos ribų. Prieš pusantro amžiaus Darvino pasiūlyta evoliucijos teorija tebekaitina karštų šalininkų ir aistringų kritikų galvas. Iš istorijos žinome, kad jų ginčų spektras svyravo nuo aklo abiejų pusių nesusikalbėjimo iki įdomių sintezės pasiūlymų, nuo mokslinių diskusijų iki ideologizavimo. Darvino teorijos atveju netrūko nei nepagrįsto evoliucijos teorijos atmetimo, nei aklo tikėjimo, kad tai nepakeičiama ir nediskutuotina hipotezė.

Artėjant minėtiems paminėjimams, Anglikonų Bažnyčios oficialioje interneto svetainėje taip pat atsirado skyrelis, skirtas Darvinui (www.cofe.anglican.org/darwin/). Jame pateikiami keli faktai apie Darvino ir tikėjimą, apie Darviną ir (anglikonų) Bažnyčią.

Svetainėje rasime kelias svarbiausias Darvino gyvenimo datas: gimė 1809 vasario 12, po medicinos studijų Edinburgo universitete 1825-1831 metais studijavo teologiją Kembridže. Po studijų leidosi į keliones. Po daugelio metų, kelionių, stebėjimų, lyginimų, po 20 metų apmąstymų plyta po plytos „pastatė“ tai, kas šiandien kartais vadinama tiesiog „darvinizmu“: natūraliosios atrankos mechanizmu paaiškintą evoliucijos teoriją, susintetintą veikale „Apie rūšių kilmę“. 1839 metais vedė Emma Wedgwood iš pasiturinčios šeimos. Su ja sulaukė dešimties vaikų, iš kurių trys mirė prieš laiką.

Darvino darbai jam atnešė ne tik polemikos nuovargį, bet taip pat akademinį ir visuomeninį pripažinimą. Dar 30 metų amžiaus tapo britų Karališkosios draugijos nariu, o po mirties 1882 metais iškilmingai palaidotas Vestminsterio abatijoje, greta kito mokslininko, kurio neaplenkia joks mokslo istorijos ir fizikos vadovėlis: Izaoko Niutono.

Koks Darvino santykis su tikėjimu ir su (anglikonų) Bažnyčia? Svetainėje trumpai aprašomas Darvino tikėjimo kelias nuo karšto tikinčiojo iki tikėjimo praradimo. Jei Kembridžo universitete Darvinas teologiją pradėjo studijuoti ketindamas tapti dvasininku, tai jau studijų pabaigoje pradėjo justi, jog nebegali tikėjimu vadovautis, jog „labai lėtu tempu“ jame užaugo netikėjimas. Darvino biografai papildo, jog ir taip jau suaižėjęs Darvino tikėjimas galutinai įskilo 1851 metais, po dešimtmetės dukros mirties. Kita vertus, tai netapo atsiribojimu nuo Bažnyčios. Yra žinoma, pavyzdžiui, kad Darvinas ir po tikėjimo krizės dalyvavo parapijinėje veikloje, prireikus talkininkaudavo. Nors abejojo Senojo Testamento istoriškumu, bet taip pat cituodavo Biblijos citatas kaip moralines indikacijas. Šeimai dalyvaujant pamaldose bevelydavo pasivaikščioti kažkur aplink. Vieno 1879 metais datuojamo laiško ištraukoje, publikuotoje Darvino sūnaus Francis parengtame biografiniame veikale, mokslininkas rašo, jog jo nuostatos religijos atžvilgiu dažnai svyravo. Bet ir „didžiausiuose svyravimuose“, teigia Darvinas, „aš niekad nebuvau ateistu Dievo egzistencijos neigimo prasme. Aš manau, kad bendrai sakant (...), nors ir ne visada, (žodis) agnostikas būtų tinkamesnis mano proto būsenos aprašymui“.

Minėtoje anglikonų Bažnyčios svetainėje taip pat rasime žodžius: „200 metų po jūsų gimimo Anglijos Bažnyčia yra skolinga jums atsiprašymą už nesupratimą ir, esant mūsų pirmai reakcijai klaidingai, paskatinimą kitiems jūsų nesuprasti“. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.