Po Šventojo Tėvo vizito Prancūzijoje: prancūzų žiniasklaidos atgarsiai

Kaip į popiežiaus apaštalinį vizitą Prancūzijoje reagavo plačioji Prancūzijos spauda? Ar reakcija patvirtina Vatikano spaudos salės direktoriaus žodžius, jog bendras vizito balansas yra pozityvus ir jog Prancūzija parodė didelį svetingumą. Štai kelios nacionaliniu lygiu platinamų dienraščių reakcijos, kurios prieš popiežiaus vizitą buvo atsargios, neretai paremtos stereotipais apie popiežių, „vokietį ir konservatorių“. Šias klišes apibendrindamas vienas apžvalgininkas rašė, jog turint galvoje tai, kad pasaulietinė Prancūzija nemėgsta Romos ir tai, kad tarp prancūzų nuo yra įsitvirtinusios nelabai palankios klišės vokiečių atžvilgiu, vokiečio iš Romos atvykimas yra vienas iš blogesnių dalykų, kurie gali nutikti...

Tačiau atrodo, jog pasitvirtino žodžiai tų, kurie prognozavo, jog šis popiežiaus vizitas sunaikins ar bent gerokai pakeis plačiojoje spaudoje ir visuomenėje įtvirtintus stereotipus. Daug publikacijų šiomis dienomis paskelbė vienas iš solidesnių šalies dienraščių „Le Monde“. Jose daug vietos buvo skirta diskusijai ir mintims apie pasaulietiškumą, kurio tradicija Prancūzija pavydžiai didžiuojasi, kelios publikacijos skirtos „tradicionalistų“ temai. „Le Monde“ vatikanisto Henri Tincq straipsniuose gana išsamiai aptarta Šventojo Tėvo asmenybė, primenant jo solidžią „prancūzišką“ formaciją. Socialisto Mélenchon straipsnyje kritikuojamas „klerikalinis spektaklis“, „agresyvus viešosios erdvės okupavimas“, o kai kurie prezidento Sarcozy gestai įvertinti kaip smerktinas pasaulietiškumo ir religijos sferų sumaišymas.

Kitame nacionaliniame dienraštyje „Le Figaro“ rasime visą „dosjė“, skirtą būtent Šventojo Tėvo vizitui Prancūzijoje. Joje, be įprastinės įvykių kronikos, rasime antraštę „Kaip popiežius mokėjo sužavėti Prancūziją“. Šiame straipsnyje „Le Figaro“ vatikanistas Jean-Marie Guénois rašo, jog popiežius sužavėjo prancūzus nežavėdamas: savo ramumu, tylumas, kuklumu, visai nepateisindamas paplitusios „kardinolo tanko“ pravardės. Šiam straipsniui antrina kitas, filosofės Chantal Delsol pastabos su antrašte „Nepaprasta baltai apsirengusio mažo žmogaus ramybė“.

Du kairiajai tradicijai priklausantys dienraščiai „La Liberation“ ir „L‘Humanité“ savo pareiga laikė neužmiršti ironijos, o kartais ir sarkazmo prieskonio. Žinoma, be įvykių kronikos šiems dienraščiams ypač rūpėjo pasaulietiškumo tema, politikos ir religijos skyrimas, kurio radikaliausioms formoms jie advokatauja. Todėl nenuostabu, kad ne vienoje publikacijoje rasime „daug nerimo“ dėl Prancūzijos prezidento Sarcozy deklaracijų, jog reikia naujos ir „atviros“ religijoms pasaulietiškumo formos. (rk)