Mišios Paryžiuje šeštadienio rytą

Šeštadienį, antrąją kelionės dieną, popiežius Benediktas XVI pradėjo trumpu vizitu Prancūzijos institute – aštuonioliktajame amžiuje įkurtoje svarbiausioje prancūzų mokslo institucijoje, kurią sudaro penkios akademijos. Vienos iš jų – moralės ir politikos mokslų akademijos narys yra ir Benediktas XVI. 1992 metais į akademiją buvo priimtas tuometinis Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas Josephas Ratzingeris.

10 valandą (Lietuvos laiku – 11) didžiulėje aikštėje priešais Paryžiaus Invalidų bažnyčia prasidėjo Šv. Tėvo aukojamos Mišios. Invalidų vardu vadinama šventajam Liudvikui dedikuota bažnyčia, kurią, kartu su prieglauda, skirta karo invalidams, septynioliktame amžiuje pastatydino karalius Liudvikas XIV. Šiuo metu Invalidų bažnyčia yra Prancūzijos kariuomenės ordinaro katedra. Šioje bažnyčioje taip pat palaidoti Napoleono palaikai.

Šeštadienio ryto Mišiose dalyvavo apie 250 tūkstančių žmonių. Homilijoje Benediktas XVI komentavo skaitinyje iš apaštalo šv. Pauliaus Pirmojo laiško Korintiečiams skambėjusį raginimą saugotis stabmeldystės (1 Kor 10,14). Tai ir dabartiniais laikais labai aktualus raginimas, nes juk ir dabartinis pasaulis turi susikūręs daugybę savų stabų. Stabai iškreipia tikrovės suvokimą. Dažnai stabmeldiškas yra mūsų santykis su praeitimi, kai ją idealizuojame, nematydami trūkumų. Stabmeldiškai žiūrime ir į ateitį, kurios dar nėra, kai patikime, kad žmogus pats savo jėgomis sukurs žemėje amžiną laimę. Tačiau apaštalas Paulius, smerkdamas stabmeldystę, nesmerkia žmogaus. Taip pat ir mes, neturime užmiršti skirtumo tarp nuodėmės ir nusidėjėlio, nes kiekvienas nusidėjėlis gali atsiversti ir prašyti atleidimo ir mes niekada nežinome kas yra nusidedančio žmogaus sąžinės viduje. Dėl to ir Paulius pabrėžia žmogaus proto ir asmeniško apsispendimo svarbą: „Aš kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau“ (1 Kor 10, 16).

Dievas niekada nereikalauja, kad žmogus atsisakytų savo proto,- kalbėjo popiežius. Niekada protas neprieštarauja tikėjimui. Dievas sukūrė mūsų protą ir jis dovanoja mums tikėjimą, kurį mes laisva valia priimame kaip brangiausią dovaną. Kartais mus sunku suvokti šią tiesą, nes stabmeldystė aptemdo mūsų protą. Dėl to meldžiame Dievą, kas jis padėtų mums išsivaduoti nuo visų stabų, suprasti mūsų pačių ir jo begalinės būties tiesą.

Kaip pažinti Dievą? Kaip ji surasti? Šv. Paulius mus moko, kad tam reikalingas ne tik protas, bet visų pirma tikėjimas. O tikėjimas mums sako, jog duona, kurią mes laužiame, ir taurė, kurią laiminame, yra Kristaus Kūnas ir Kraujas. Šią paties Kristaus atskleistą ir apaštalų perduotą tiesą Bažnyčia skelbia jau du tūkstančius metų. Mišių auka mus verčia atpažinti ir atskirti tai kas yra gera, nuo to kas yra bloga. Mišių auka mus verčia atsisakyti stabų, nes, kaip tvirtina apaštalas Paulius, negalime gerti iš Viešpaties taurės ir iš demonų taurės, negalime sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo. (jm)