Nikaragvos vyskupai pradėjo vizitą Ad Limina

Dabartinės Nikaragvos teritoriją XVI amžiuje pradėjo kolonizuoti ispanai. 1526 metais atvyko pranciškonų ir dominikonų vienuoliai. Praėjus vos metams čia buvo įkurta pirmoji vyskupija. 1821 metais valstybė tapo nepriklausoma, bet netrukus įstojo į Centrinės Amerikos federaciją. 1826 metų šalies Konstitucija katalikybę įteisino kaip valstybinę religiją. Centrinės Amerikos federacijai iširus, 1839 Nikaragva tapo pilnai nepriklausoma valstybe. 1861 metais buvo pasirašytas konkordatas su Šventuoju Sostu. Tačiau nuo 1893 metų palaipsniui pradėta Bažnyčią atskirti nuo valstybės, kol galiausiai buvo uždaryti vienuolynai bei išvyti kunigai ir vienuoliai.

Politinis nestabilumas lėmė, kad nuo 1912 iki 1933 šalį kontroliavo Jungtinės Amerikos Valstijos. Po 1933 metų revoliucijos, viena diktatūra keitė kitą, vyravo nuolatinis politinis nestabilumas, pilietinis karas. Tik 1997 metais prasidėjo susitaikinimo procesas.

Du kartus - 1983 ir 1996 metais Nikaragvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. 2005 metais Katalikų Bažnyčia padėjo šalyje išspręsti politinę-institucinę krizę, o 2007 metais kardinolas Miguel Obando y Bravo buvo pakviestas vadovauti Nacionalinei sutaikinimo tarybai, kuri veikia nuo 1980 metų.

Šiuo metu Nikaragva turi maždaug 5,5 milijono gyventojų, kurių 89 procentai yra katalikai. Nikaragvos katalikų Bažnyčią sudaro viena arkivyskupija, šešios vyskupijos ir apaštalinis vikariatas. (kl)