Dabartinės Nikaragvos teritoriją XVI amžiuje pradėjo kolonizuoti ispanai. 1526 metais
atvyko pranciškonų ir dominikonų vienuoliai. Praėjus vos metams čia buvo įkurta pirmoji
vyskupija. 1821 metais valstybė tapo nepriklausoma, bet netrukus įstojo į Centrinės
Amerikos federaciją. 1826 metų šalies Konstitucija katalikybę įteisino kaip valstybinę
religiją. Centrinės Amerikos federacijai iširus, 1839 Nikaragva tapo pilnai nepriklausoma
valstybe. 1861 metais buvo pasirašytas konkordatas su Šventuoju Sostu. Tačiau nuo
1893 metų palaipsniui pradėta Bažnyčią atskirti nuo valstybės, kol galiausiai buvo
uždaryti vienuolynai bei išvyti kunigai ir vienuoliai.
Politinis nestabilumas
lėmė, kad nuo 1912 iki 1933 šalį kontroliavo Jungtinės Amerikos Valstijos. Po 1933
metų revoliucijos, viena diktatūra keitė kitą, vyravo nuolatinis politinis nestabilumas,
pilietinis karas. Tik 1997 metais prasidėjo susitaikinimo procesas.
Du kartus
- 1983 ir 1996 metais Nikaragvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. 2005 metais
Katalikų Bažnyčia padėjo šalyje išspręsti politinę-institucinę krizę, o 2007 metais
kardinolas Miguel Obando y Bravo buvo pakviestas vadovauti Nacionalinei sutaikinimo
tarybai, kuri veikia nuo 1980 metų.
Šiuo metu Nikaragva turi maždaug 5,5 milijono
gyventojų, kurių 89 procentai yra katalikai. Nikaragvos katalikų Bažnyčią sudaro viena
arkivyskupija, šešios vyskupijos ir apaštalinis vikariatas. (kl)