Indija. Žuvusių krikščionių skaičius Orisos valstijoje auga
Nors valdžios pareigūnai teigia, kad padėtis Indijos Orisos valstijoje kontroliuojama,
tačiau vis dar ateina žinios apie vienoje ar kitoje vietoje plykstelėjusios smurtingus
išpuolius prieš krikščionių mažumą.
Kaip kalbėjome jau nevienoje mūsų laidoje,
rugpjūčio 23 dieną Orisos valstijoje buvo nužudytas induistų nacionalistų lyderis
svamis Laxmanananda Saraswati. Atsakomybę už nužudymą prisiėmė maoistų kovotojų organizacija,
šią versiją tikėtina laiko ir policijos pareigūnai, tačiau induistų radikalai neabejoja,
jog svamį nužudė krikščionys, kad ir maoistų rankomis. Šiuo pretekstu buvo surengtas
masinis valstijos krikščionių persekiojimas, krikščioniškų kulto namų bei institucijų
niokojimas, nepaisant to, kad katalikų Bažnyčios hierarchai nedelsdami pasmerkė svamio
nužudymą, kategoriškai paneigdami, jog Bažnyčia inicijavo išpuolį prieš jį.
Prieš
pora dienų Indijos vyskupų konferencija pateikė pirminį sąrašą nuostolių, kuriuos
padarė įtūžusios induistų minios: apgriautos ar sugriautos keturios dešimtys bažnyčių,
daugiau negu pusė katalikų. Užpulti, apiplėšti, sudeginti krikščionių namai, diecezinės
institucijos, jaunimo bendrabučiai, mokyklos.
Deja, šiomis dienomis, chaosui
kiek nurimus ir atsiradus galimybei surinkti bei gauti informaciją, galima liūdnai
konstatuoti, jog nuostoliai daug didesni negu manyta. Ugnis, niokojimas per kelias
dienas sunaikino daug metų kurtą Bažnyčios Orisos valstijoje infrastruktūrą, nekalbant
apie krikščionių šeimas, kurios prarado viską. Bet blogiausia, kad daugėja žinių apie
žmonių aukas.
Ketvirtadienį buvo minima, remiantis įvairiais šaltiniais, jog
žuvusiųjų yra 12 arba 14: keli žuvę liepsnose, keli užmušti lazdomis, peiliais vietoje
ar nuo sužalojimų mirę ligoninėse. Penktadienį dienraštis „Indian Catholic“ citavo
įvairius šaltinius, mininčius 19 arba 22 žuvusius.
Šeštadienį Visų Indijos
krikščionių taryba (GCIC) paskelbė gavusi patikimus duomenis apie daugiau nei šimto
krikščionių nužudymą. Tarybos pirmininkas Sajan George, pavyzdžiui, mini iš Bakingia
vietovės atėjusią žinią apie dviejų krikščionių šeimų, septynių asmenų, užpuolimą,
kankinimą ir nužudymą.
Visų Indijos krikščionių taryba pateikia ilgą užregistruotų
epizodų sąrašą. Iš Adaskupta vietovės atėjo žinia, jog po nužudymo induistai radikalai
sudegino, kaip manoma, penkis kūnus. Mandose vietovėje iš užpultų našlaičių namų pabėgę
400 vaikų kartu Gailestingumo misionierių kongregacijos vienuolėmis slepiasi miške.
Sipeaju vietovėje kardu nužudytas pastorius Dibya. Sulesaru kaime nužudytas nekrikščionis
už tai, kad savo namuose slėpė, pasak induistų, įsūnį krikščionį. Tai tik keli įvykiai
iš sąrašo. Jame pateikiamą informaciją, be abejo, dar reikės atidžiai patikrinti,
tačiau neabejotina, jog aukų yra daugiau nei keliolika ar dvidešimt.
Keletas
išpuolių prieš krikščionis ar krikščioniškas institucijas užregistruoto ir kitose
Indijos valstijose. Be šimtų sužeistų, Orisos valstijoje yra apie 10 000 pabėgėlių.
Didelė dalis jų šiuo metu yra policijos įrengtose ir saugomose stovyklose, kita didelė
dalis slepiasi miškuose ar pas pažįstamus. Jei prievarta užsitęs, reikia tikėtis ir
humanitarinės krizės.
Penktadienį 25 000 krikščioniškų mokyklų visoje Indijoje
(iš jų virš 20 000 priklausančių katalikams) surengė protesto akciją prieš krikščionių
persekiojimą Orisos valstijoje, tūkstančiai mokinių dalyvavo solidarumo eitynėse.
Kadangi dauguma krikščioniškų mokyklų mokinių yra nekrikščionys, induistų nacionalistai
tuoj metė kaltinimus, jog esą jie spaudimu buvo priversti užstoti tariamai skriaudžiamus
krikščionis. Nuosaikūs induistai taip pat išreiškė solidarumą krikščionims, kaip ir
musulmonų bendruomenės, kurios taip pat ne kartą yra atsidūrusios induistų radikalų
taikinyje. (rk)