Metai po popiežiaus laiško Bažnyčiai Kinijoje. Saleziečio iš Honkongo pastabos.

2007 metų birželio 30 dieną buvo paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI laiškas Bažnyčiai Kinijoje. Nors šio laiško adresatai pirmiausia yra Kinijos katalikai, keliose vietose kreipiamasi ir į Kinijos valdžią.

Laiško tikslas yra suskilusios katalikų Bažnyčios Kinijoje suvienijimas. Kinijoje katalikų Bažnyčia šiuo metu egzistuoja dviem „lygiais“: oficialiu ir pogrindiniu. Dėl šio skilimo yra atsakinga komunistinės Kinijos valdžios politika religijų atžvilgiu. Nekalbant apie bendrą nusistatymą prieš religijas, šia politika siekta religijas kontroliuoti ir padaryti „nacionalinėmis“, atribojant nuo „užsienio įtakos“. Įgyvendinant šią politiką, 1957 metais buvo įkurta „Kinijos patriotinė katalikų asociacija“, per jėgą verčiant į ją stoti katalikus ir jos vadovais paskiriant valdžiai lojalius asmenis. Analogiškos asociacijos sukurtos budistams, musulmonams, taoistams, protestantams ir kt.

Katalikai, dvasininkai ir pasauliečiai, atsisakę įstoti į Kinijos patriotinę katalikų asociaciją, tapo „pogrindine Bažnyčia“. Jų protesto kaina buvo persekiojimas valdžios, nepakenčiančios lojalumo ne jai, o Šventajam Sostui.

Šių dviejų, pogrindinės ir oficialiosios Bažnyčios sutaikymas bei suvienijimas yra pagrindinis popiežiaus Benedikto XVI laiško rūpestis, atspindintis jo pirmtakų pastangas. Akivaizdu, kad tai sunkiai pasiekiama be Kinijos valdžios politinės valios, kuri suteiktų daugiau laisvės religijoms.

Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano“ rugpjūčio 20 dienos laidoje publikavo saleziečio Savio Hon Tai-Fai, gyvenančio ir dirbančio Honkonge, straipsnį apie popiežiaus laišką Bažnyčiai Kinijoje. Straipsnyje pateikiami keli įspūdžiai „iš vietos“.

Salezietis pasakoja, jog paklausinėjus žmonių paaiškėja, kad retas iš jų perskaitė visą popiežiaus laiško tekstą (52 psl. – red. past.). Dauguma turėjo tik gana plačią idėją, jog popiežius kvietė vienybei ir susitaikymui. Tačiau, priduria t. Hon Tai-Fai, su dideliu susidomėjimu prašė jo paaiškinti laiško mintis žodžiu.

Jis pasakoja, jog turėjo progų sutikti ir paklausinėti dvasininkų iš kontinentinės Kinijos, daugiausia priklausančių oficialiajai Bažnyčiai. Pokalbiuose dažnai iškildavo trys dalykai.

Visų pirma, tai, kad laiškas parašytas su dideliu aiškumu bei meile. Su dideliu aiškumu dėlto, kad katalikų Bažnyčia turi būti pastatyta ant Petro uolos per vyskupų bendrystę su popiežiumi. Vyskupų šventinimas reikalauja popiežiaus apaštalinio mandato ir katalikų Bažnyčia negali šio principo atsisakyti, tai jos tikėjimo dalis. Su didele meile dėlto, kad popiežius veda prie susitaikymo ir atleidimo.

Antra, laiške iškelta pagrindinė vienybės skilimo priežastis: Kinijos valdžios nuostatos ir politika. Šiuo požiūriu popiežiaus laiške paaiškinama, jog religijos laisvė nėra pavojus Kinijos valdžiai. Bažnyčia neturi intencijos keisti Kinijos valdžios struktūrų. Priešingai, katalikai yra geri piliečiai, savo tikėjimo motyvuojami prisidėti prie bendro gėrio.

Trečia, pokalbiuose su dvasininkais iš kontinentinės Kinijos dažnai minėta, jog buvo dedamos pastangos, kad Kinijos katalikai negalėtų susipažinti su popiežiaus laišku. Jis buvo pašalintas iš interneto svetainių, dvasininkams ir katechetams „rekomenduota“ jo neminėti. Tačiau, kaip ir kitais panašiais atvejais, draudimai dažną tik paskatino pasidomėti popiežiaus laiško turiniu.

T. Hon Tai-Fai priminė du pagrindinius dalykus, kurie trukdo Kinijos ir Šventojo Sosto santykiams pajudėti iš vietos. Pirmas yra tai, kad Vatikanas palaiko ryšius su Taivanu. Antras faktorius yra jau minėtas vyskupų skyrimo klausimas. Kinijos požiūriu, santykiai galėtų būti užmegzti, jei Šventasis Sostas nutrauktų diplomatinius santykius su Taivanu ir jei atsisakytų pretenzijos skirti vyskupus.

Pirmuoju klausimu išeitis galėtų būti rasta sąlyginai lengvai, perkėlus nunciatūrą iš Taivano į Pekiną. Daug sunkiau susitarti dėl antro klausimo išsprendimo: Kinijos valdžios nuomone vyskupų skyrimų priklausymas nuo Šventojo Sosto būtų kišimasis į jos vidaus reikalus, o to ji negali leisti.

Todėl popiežiaus laiške plačiai ir išsamiai pasakojama apie vyskupų skyrimą ir apie vyskupo vaidmenį, paaiškinant religinę vyskupo dimensiją; paaiškinant, bendruosius Bažnyčios visuotinumo ir vyskupų kolegialumo principus, kurių atsisakymas reikštų ir katalikiškumo atsisakymą. Šių principų tikslas nėra kišimasis į Kinijos vidaus reikalus. Šie principai išplaukia iš giliosios Bažnyčios santvarkos ir yra virš kultūrinių ar politinių faktorių.

T. Hon Tai-Fai pamini iš pirmo žvilgsnio paradoksalų reiškinį: po popiežiaus laiško valdžios funkcionierių, pakviestų kalbėti Patriotinės katalikų asociacijos renginiuose, tonas yra gerokai švelnesnis ir taikesnis. Tuo tarpu kai kurių – ne visų - Patriotinės katalikų asociacijos veikėjų tonas, priešingai, pasidarė aštresnis ir agresyvesnis. (rk)