Metai po popiežiaus laiško Bažnyčiai Kinijoje. Saleziečio iš Honkongo pastabos.
2007 metų birželio 30 dieną buvo paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI laiškas Bažnyčiai
Kinijoje. Nors šio laiško adresatai pirmiausia yra Kinijos katalikai, keliose vietose
kreipiamasi ir į Kinijos valdžią.
Laiško tikslas yra suskilusios katalikų Bažnyčios
Kinijoje suvienijimas. Kinijoje katalikų Bažnyčia šiuo metu egzistuoja dviem „lygiais“:
oficialiu ir pogrindiniu. Dėl šio skilimo yra atsakinga komunistinės Kinijos valdžios
politika religijų atžvilgiu. Nekalbant apie bendrą nusistatymą prieš religijas, šia
politika siekta religijas kontroliuoti ir padaryti „nacionalinėmis“, atribojant nuo
„užsienio įtakos“. Įgyvendinant šią politiką, 1957 metais buvo įkurta „Kinijos patriotinė
katalikų asociacija“, per jėgą verčiant į ją stoti katalikus ir jos vadovais paskiriant
valdžiai lojalius asmenis. Analogiškos asociacijos sukurtos budistams, musulmonams,
taoistams, protestantams ir kt.
Katalikai, dvasininkai ir pasauliečiai, atsisakę
įstoti į Kinijos patriotinę katalikų asociaciją, tapo „pogrindine Bažnyčia“. Jų protesto
kaina buvo persekiojimas valdžios, nepakenčiančios lojalumo ne jai, o Šventajam Sostui.
Šių dviejų, pogrindinės ir oficialiosios Bažnyčios sutaikymas bei suvienijimas
yra pagrindinis popiežiaus Benedikto XVI laiško rūpestis, atspindintis jo pirmtakų
pastangas. Akivaizdu, kad tai sunkiai pasiekiama be Kinijos valdžios politinės valios,
kuri suteiktų daugiau laisvės religijoms.
Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore
Romano“ rugpjūčio 20 dienos laidoje publikavo saleziečio Savio Hon Tai-Fai, gyvenančio
ir dirbančio Honkonge, straipsnį apie popiežiaus laišką Bažnyčiai Kinijoje. Straipsnyje
pateikiami keli įspūdžiai „iš vietos“.
Salezietis pasakoja, jog paklausinėjus
žmonių paaiškėja, kad retas iš jų perskaitė visą popiežiaus laiško tekstą (52 psl.
– red. past.). Dauguma turėjo tik gana plačią idėją, jog popiežius kvietė vienybei
ir susitaikymui. Tačiau, priduria t. Hon Tai-Fai, su dideliu susidomėjimu prašė jo
paaiškinti laiško mintis žodžiu.
Jis pasakoja, jog turėjo progų sutikti ir
paklausinėti dvasininkų iš kontinentinės Kinijos, daugiausia priklausančių oficialiajai
Bažnyčiai. Pokalbiuose dažnai iškildavo trys dalykai.
Visų pirma, tai, kad
laiškas parašytas su dideliu aiškumu bei meile. Su dideliu aiškumu dėlto, kad katalikų
Bažnyčia turi būti pastatyta ant Petro uolos per vyskupų bendrystę su popiežiumi.
Vyskupų šventinimas reikalauja popiežiaus apaštalinio mandato ir katalikų Bažnyčia
negali šio principo atsisakyti, tai jos tikėjimo dalis. Su didele meile dėlto, kad
popiežius veda prie susitaikymo ir atleidimo.
Antra, laiške iškelta pagrindinė
vienybės skilimo priežastis: Kinijos valdžios nuostatos ir politika. Šiuo požiūriu
popiežiaus laiške paaiškinama, jog religijos laisvė nėra pavojus Kinijos valdžiai.
Bažnyčia neturi intencijos keisti Kinijos valdžios struktūrų. Priešingai, katalikai
yra geri piliečiai, savo tikėjimo motyvuojami prisidėti prie bendro gėrio.
Trečia,
pokalbiuose su dvasininkais iš kontinentinės Kinijos dažnai minėta, jog buvo dedamos
pastangos, kad Kinijos katalikai negalėtų susipažinti su popiežiaus laišku. Jis buvo
pašalintas iš interneto svetainių, dvasininkams ir katechetams „rekomenduota“ jo neminėti.
Tačiau, kaip ir kitais panašiais atvejais, draudimai dažną tik paskatino pasidomėti
popiežiaus laiško turiniu.
T. Hon Tai-Fai priminė du pagrindinius dalykus,
kurie trukdo Kinijos ir Šventojo Sosto santykiams pajudėti iš vietos. Pirmas yra tai,
kad Vatikanas palaiko ryšius su Taivanu. Antras faktorius yra jau minėtas vyskupų
skyrimo klausimas. Kinijos požiūriu, santykiai galėtų būti užmegzti, jei Šventasis
Sostas nutrauktų diplomatinius santykius su Taivanu ir jei atsisakytų pretenzijos
skirti vyskupus.
Pirmuoju klausimu išeitis galėtų būti rasta sąlyginai lengvai,
perkėlus nunciatūrą iš Taivano į Pekiną. Daug sunkiau susitarti dėl antro klausimo
išsprendimo: Kinijos valdžios nuomone vyskupų skyrimų priklausymas nuo Šventojo Sosto
būtų kišimasis į jos vidaus reikalus, o to ji negali leisti.
Todėl popiežiaus
laiške plačiai ir išsamiai pasakojama apie vyskupų skyrimą ir apie vyskupo vaidmenį,
paaiškinant religinę vyskupo dimensiją; paaiškinant, bendruosius Bažnyčios visuotinumo
ir vyskupų kolegialumo principus, kurių atsisakymas reikštų ir katalikiškumo atsisakymą.
Šių principų tikslas nėra kišimasis į Kinijos vidaus reikalus. Šie principai išplaukia
iš giliosios Bažnyčios santvarkos ir yra virš kultūrinių ar politinių faktorių.
T.
Hon Tai-Fai pamini iš pirmo žvilgsnio paradoksalų reiškinį: po popiežiaus laiško valdžios
funkcionierių, pakviestų kalbėti Patriotinės katalikų asociacijos renginiuose, tonas
yra gerokai švelnesnis ir taikesnis. Tuo tarpu kai kurių – ne visų - Patriotinės
katalikų asociacijos veikėjų tonas, priešingai, pasidarė aštresnis ir agresyvesnis.
(rk)