Pasaulinėse jaunimo dienose (PJD) Australijoje liepos 15-20 dienomis oficialiai buvo
užsiregistravę per 223 000 dalyvių. Be daugybės renginių ir susitikimų, skirtų jauniesiems
piligrimams, tuo pat metu buvo vykdomas tyrimas apie juos.
Tyrimą vykdė ekipa,
sudaryta iš Australijos katalikiško universiteto ir Monash universiteto personalo.
Tyrimo tikslas buvo dvejopas. Viena vertus, tyrimas pasitarnavo kaip „grįžtamasis
ryšys“ Pasaulinių jaunimo dienų organizatoriams. Antra vertus, jis atskleidžia kelis
katalikiško jaunimo dvasingumo bendrus faktorius.
Buvo paruošta anoniminė anketa,
kuri buvo paskelbta specialioje interneto svetainėje. Ją užpildyti buvo pakviesti
registruoti PJD dalyviai. Apklausti buvo anglų kalbą suprantantys jaunuoliai (vieniems
tai buvo pirmoji, kitiems antroji arba trečioji kalba).
Atsiliepė 12 275 dalyviai,
maždaug 78 procentai iš tų, kuriems buvo išsiųstas kvietimas užpildyti anketą. Pasak
prof. M. Mason iš Australijos katalikiško universiteto, tai tikrai aukštas atsakymų
lygis, jau savaime kalbantis apie dalyvių motyvaciją.
Būtent jaunuolių motyvacijos
supratimas buvo tyrimo tikslas. Buvo klausiama apie tai, kokias viltis jaunuoliai
puoselėjo vykdami į PJD, ką jose gavo ir parsivežė į namus.
Tyrėjai pateikė
pirmuosius, bet dar nepaskutinius apibendrinimus. Pasak jų, dauguma piligrimų turėjo
aiškius lūkesčius: visų pirma, naujos dvasinės patirties įgijimą ir pasidalijimą ja
su kitais, o šio konteksto viduje – susitikimą su popiežiumi Benediktu XVI, jo klausant
ir kartu meldžiantis. Daug apklausos dalyvių išreiškė sąmoningą tikėjimą, tvirtindami,
jog jų siekis būti „arčiau Dievo ir Jėzaus“. Nemažai jaunuolių teigė, jog norėjo tvirčiau
pajusti, ką reiškia būti katalikais.
Vis dėlto galima išskirti dvi motyvacijos
grupes, kurios atitinka tam tikro amžiaus grupes: viena grupė apima 15-18 metų amžiaus
grupę, kita 19-35 metų amžiaus grupę. Šis suskirstymas pagal amžių yra sąlyginis ir
atspindi tik kai kurias bendras tendencijas. Tikrovėje šis pasidalijimas nėra toks
griežtas ir grynas.
Amžiaus grupė nuo 19 metų aiškiau įvardijo dvasinį PJD
pobūdį kaip pagrindinį savo lūkestį. Tai nesunkiai paaiškinama. Šiai amžiaus grupei
priklausantys apklaustieji jau įgiję vidurinį išsilavinimą ir mokosi toliau, jau dirba
arba ieško darbo, kai kurie jau sukūrę šeimas, dauguma išsilaiko patys. Tad jiems
atvykimas į PJD susijęs su tam tikra auka – mokslo, darbo, atostogų, asmeninio ar
šeimos biudžeto sąskaita. Pasiryždami šiai aukai jie gerai pagalvojo ko nori ir išgrynino
savo motyvaciją.
Amžiaus grupė iki 19 metų, daugiausia dar vidurinio išsilavinimo
pakopoje, išskleidė kiek kitokį motyvacijos spektrą: PJD renginiai jiems buvo nuotykis,
proga pabūti jaunimo šurmulyje, surasti naujų draugų, o kur dar kelionės džiaugsmas.
PJD jiems susijusios su atostogomis, išlaidos buvo apmokėtos tėvų, mokyklų arba organizacijų.
Tačiau
vis tik būtų klaidinga manyti, jog šių 15-18 metų amžiaus jaunuolių grupės dalyvavimas
PJD yra niekaip nesusijęs su tikėjimo ir bažnytinės bendruomenės patirtimi. Tyrimas
parodė, kad beveik pusė jų reguliariai lankosi vietos bažnyčiose, dauguma dalyvauja
įvairioje veikloje ar grupėse, vienaip ar kitaip susijusiose su Bažnyčia.
Kas
konkrečiai paskatino jaunuolius dalyvauti PJD? Stipriausią paskatą, pasak jaunuolių
atsakymų, suteikė bičiulio ar pažįstamo, jau buvusio ankstesnėse PJD, pasakojimas
ir liudijimas. Dideliam skaičiui pasiryžti važiuoti į PJD Australijoje padėjo parapijose
bei mokyklose organizuotos piligrimų grupės, aktyviai pritariant jaunuoliams reikšmingoms
figūroms: pavyzdžiui, tėvams ar mokytojams. Dalis jaunuolių teigė, jog juos PJD dalyvauti
pastūmėjo įvairi informacinė medžiaga, pavyzdžiui, matytas filmas apie ankstesnes
Jaunimo dienas.
Kaip minėta, tyrimas apie PJD dalyvius dar nėra baigtas. Dar
reikia apibendrinti jau surinktus duomenis, o be pastarųjų bus renkami nauji. Praėjus
kiek laiko ir jaunuoliams grįžus į kasdieninį gyvenimo ritmą, žadama vėl juos apklausti
ir pasiteirauti apie subrendusius apmąstymus, laike išlikusius įspūdžius. (rk)