Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės vidudienio malda

Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės vidudienį Benediktas XVI kalbėjo „Viešpaties angelo“ maldą kartu su maldininkais, susirinkusiais vasarose rezidencijos kieme. Šia proga sakytoje kalboje popiežius dar kartą kalbėjo apie šios dienos iškilmę.

Biblijoje paskutinę užuominą apie Marijos žemiškąjį gyvenimą randame Apaštalų Darbuose. Jie pasakoja apie Mariją Paskutinės vakarienės bute besimeldžiančią drauge su apaštalais ir laukiančią Šventosios Dvasios atsiuntimo. Vėliau dvi tradicijos – viena Jeruzalės, kita Efezo – liudija apie Marijos „užmigimą“, tai yra, naudodamos Rytų krikščionims būdingą terminiją, jos sako, kad Marija „užmigo“ Viešpatyje. Tačiau Bažnyčia visą laiką tikėjo ir išpažino, kad iškart po užmigimo Marija buvo paimta į Dangų. Aštuntajame amžiuje Jonas Damaskietis, kalbėdama apie ryšį, kuris Marijos užmigimą sieja su Jėzaus mirtimi, tvirtino, jog ji buvo su kūnu ir siela paimta į Dangų. Viename garsiame savo pamoksle jis rašė: „Reikėjo, kad toji, kuri ant rankų nešiojo Sutvėrėją, kai jis buvo kūdikis, kartu su juo gyventų dangaus padangtėse“. Kaip žinoma, šį tvirtą Bažnyčios įsitikinimą vainikavo dogminė Dangun Ėmimo definicija, kurią 1950 metais paskelbė mano garbusis pirmtakas Pijus XII.

Kaip moko Vatikano II Susirinkimas, apie Mariją visada kalbame siedami ją su Kristaus ir Bažnyčios slėpiniu. „Kaip danguje jau pašlovinta kūnu ir siela Jėzaus Motina yra būsimajame amžiuje atbaigsimos Bažnyčios paveikslas ir pradžia, taip šioje žemėje, kol ateis Viešpaties diena, ji šviečia keliaujančiajai Dievo tautai kaip tikros vilties ir paguodos ženklas“ (LG 68). Ypač išbandymų akimirkomis iš Dangaus Dievo Motina globoja savo vaikus, kuriuos prieš pat mirtį jai patikėjo pats Jėzus. Kiek daug šito motiniško rūpestingumo liudijimų aptinkame lankydami jai dedikuotas šventoves! Šią akimirką visų pirma galvoju apie Lurdą, ypatingą gyvybės ir vilties citadelę, kurią, jei Dievas leis, aplankysiu po mėnesio, ten įvykusių Marijos apsireiškimų 150 metų sukakties proga.

Į Dangų paimtoji Marija mums rodo mūsų žemiškosios piligrimystės galutinį tikslą. Ji mums primena, kad visai mūsų esybei – mūsų dvasiai, sielai ir kūnui – skirta gyvenimo pilnatvė, kad kas gyvena ir miršta Dievo ir artimo meilėje, tas bus atmainytas pagal prisikėlusio Kristaus šlovingojo kūno paveikslą. Jis yra Viešpats, kuris numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Šitai skelbia Marija savuoju Ėmimo į Dangų slėpiniu. Šlovingoji Mergele, melsk už mus Viešpatį! (jm)