2008-08-07 17:54:43

Pekine prasideda olimpinės žaidynės


Jų organizatoriai kinai sąmoningai pasistengė, kad žaidynių atidarymas įvyktų naujojo tūkstantmečio aštuntų metų aštunto mėnesio aštuntą dieną. Mums tai gal atrodo tik kaip nereikšmingas prietaras, tačiau kinai tvirtina, kad jiems aštuonetas yra laimę ir sėkmę simbolizuojantis skaičius. Vis dėlto ne prietarai ar kinų liaudies papročiai šiuo atveju svarbūs, o didžiulis pasitikėjimo kreditas, pritarimu olimpiadą rengti Pekine duotas besikeičiančiai, tačiau vis dar ne visiškai iš totalitarinės praeities išsivadavusiai Kinijai. Nes juk, nepaisant šiais lakais visur įsigalinčio tradicinių papročių reliatyvizavimo, nepaisant akivaizdaus pragmatizmo Vakarų valstybių santykiuose su Kinija, vis dar galioja arba bent turėtų galioti tai, kas tradiciškai vadinama „olimpine dvasia“.

Šis terminas mūsų laikus pasiekė iš senovės Graikijoje rengtų olimpiadų. Senovės Graikijoje olimpiados buvo ne tik sporto varžybos, bet svarbūs visą visuomenę liečiantys ir netgi religinių bruožų turintys renginiai. Olimpiados taip pat buvo vienas laiko matavimo vienetų. Graikai laiką matavo ne tik metais, bet taip pat ketverių metų trukmės vienetais – olimpiadomis. Kai artėdavo Olimpo kalno papėdėje rengiamų sporto varžybų metas, visi Graikijos miestai skelbdavo paliaubas. Priešai nustodavo būti priešais. Besivaidijančių ir tarpusavy kariaujančių miestų gyventojai keliaudavo į žaidynių vietą. Paliaubų laikydavosi netgi pakelių plėšikai. Keliaujančiųjų į olimpiadą žmonių užpuolimas ir tuo pačiu paliaubų pažeidimas buvo laikomas šventvagišku ir griežtai baudžiamu nusikaltimu. Iš čia ta „olimpinė dvasia“, kurią bandoma gaivinti prieš šiek tiek daugiau kaip šimtą metų pradėjus rengti moderniųjų laikų olimpiadas.

Apie Pekine prasidedančią olimpiadą užsiminė ir popiežius Benediktas XVI praėjusio sekmadienio vidudienio maldos proga.

Nuoširdžiai sveikinu šalį, kurioje vyks olimpinės žaidynės, organizatorius ir dalyvius, visų pirma atletus ir linkiu kuo geriausiai pasirodyti, pagal tikrą olimpinę dvasią,- kalbėjo popiežius sekmadienį, rugpjūčio 3 dieną. Dėmesingai seku šį svarbų sporto renginį – pasaulio mastu svarbiausią ir labiausiai laukiamą – ir nuoširdžiai linkiu, kad jis duotų pasaulio bendruomenei iš įvairių šalių atvykusių žmonių taikaus sambūvio, visiems bendro orumo gerbimo pavyzdį. Sportas teugdo tautų brolybę ir taiką.

Nors sportas nėra tiesiogiai susijęs su Bažnyčios misija, vis dėlto juo Bažnyčia domisi. Sportas tai ne tik olimpiados ar pasaulio čempionatai, ne tik dideli komerciniai interesai, bet visų pirma žmogaus ugdymas, pramoga, sveikata. Sportas formuoja žmogų. Tai plotmė, kurioje žmogus stengiasi atskleisti visas savo galimybes. Tai sritis, kuri reikalauja aukojimosi, didelių pastangų, didelio ne tik fizinio, bet ir emocinio angažavimosi, valios, širdies. Sportas taip pat yra labai svarbi meilės civilizacijos kūrimo priemonė. Jei sporte netrūksta broliškumo, dvasios kilnumo, sąžiningumo, pagarbos kitam žmogui ir sau pačiam, savo kūnui – tuomet sportas tikrai padeda kurti žmogaus vertą, dorą visuomenę, kurioje viešpatauja ne “antagonizmas”, bet “agonizmas”, tai yra – ne priešiškumas, bet sąžininga, sveika konkurencija. Šitaip suprantamas, sportas nėra pats sau tikslas, bet yra kilni visuomenės ugdymo priemonė.

Prasidedant Pekino olimpinėms žaidynėms verta prisiminti, kad klasikinėje kultūroje suformuluotas sveikos sielos sveikame kūne idealas nuo pat pradžių buvo artimas ir krikščionybei. Helėniškoje kultūroje užaugęs apaštalas šv. Paulius kalbėdamas apie krikščionišką tobulumą, dažnai naudodavo iš sporto srities paimtas metaforas. Štai, pavyzdžiui savo Antrajame laiške Korintiečiams apaštalas Paulius rašo: “Argi nežinote, kad lenktynių aikštėje bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna laimėtojo dovaną? Ir jūs taip bėkite, kad laimėtumėte! Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jis taip daro norėdamas gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį. Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų”. Panašią metaforą randame ir šv. Pauliaus Antrajame laiške Timotiejui: “Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išsaugojau tikėjimą, todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas”. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.