Šv. Ignaco Lojolos liturginis minėjimas

Liepos 31 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo šv. Ignacą Lojolą, Jėzaus Draugijos, kurios nariai paprastai vadinami jėzuitais, steigėją ir pirmąjį vadovą. Kaip kasmet, savo steigėjo ir dangiškojo globėjo šventę iškilmingai pažymėjo Romoje gyvenantys ir dirbantys jėzuitai nariai. Pagrindinis minėjimas vyko Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, kurioje palaidoti šventojo steigėjo palaikai. Pirmą kartą šventės Mišioms šv. Ignaco relikvijas saugančioje bažnyčioje vadovavo naujasis, šių metų sausio mėnesį išrinktas, jėzuitų vadovas tėvas Adolfo Nicolas.

Ignacas Lojola gimė 1491 metais Ispanijoje, baskų krašte. Pats šventasis neslėpė, jog jaunystėje jis buvo pasaulio tuštybėms atsidavęs žmogus. Būdamas 26 metų stojo pradėjo karininko karjerą, tačiau 1521 buvo sunkiais sužeistas. Ilgai besigydydamas jis pradėjo rimčiau galvoti apie savo pašaukimą. Būtent ligos patale, o vėliau, kai sveikata jau leido, išsirengęs į piligrimę kelionę Šventojon Žemėn, Ignacas subrandino minį suburti būrį vyrų, pasiryžusį tarnauti didesnei Dievo garbei. Jėzaus Draugijos užuomazga gimė Paryžiuje. Pirmąją bendruomenę drauge su Ignacu sudarė keli studijų draugai. Vėliau visi jie atvyko į Romą ir greta trijų įprastinių vienuoliškų įžadų – neturto, klusnumo ir skaistumo, davė dar ir ketvirtą – ypatingo klusnumo ir tarnavimo popiežiui.

Jėzaus Draugija per visą savo veiklos istoriją visuomet buvo pirmosiose evangelizacijos eilėse; savo pašaukimą vykdė su pavyzdingu pasišventimu ir drausme, nesitraukė prieš pavojus, ištikimai tarnavo Dievui ir žmonėms, neretai - iki kraujo praliejimo. Ignaco įkurta vienuolija nuo pat pradžios taip pat pasižymėjo beveik kareiviška drausme ir operatyvumu. Galbūt dėl to, kad ir jos steigėjas prieš tapdamas kunigu, buvo karininkas. Kitas svarbus jėzuitų charizmos bruožas yra jų švietėjiška veikla. Šiuo metu visame pasaulyje jėzuitai vadovauja daugiau negu tūkstančiui mokyklų ir kelioms dešimtims universitetų. Romoje, tarp kelių Popiežiškųjų universitetų, stambiausias yra jėzuitų vadovaujamas Grigaliaus universitetas. Turbūt nereikia priminti, kad ir Vilniaus universitetui šešioliktojo amžiaus pabaigoje pradžią davė irgi jėzuitai.

Naujausiais duomenimis, 2008 metų sausio 1 dieną visame pasaulyje buvo 18815 jėzuitų – 13305 kunigai, 2295 scholastikai, 1758 broliai ir 827 novicijai. Jėzuitų amžiaus vidurkis – 57,5 metų (kunigų – 63, scholastikų – 30, brolių – 65). (jm)