Spalį popiežius aplankys Italijos prezidentą ir keliaus į Pompėjos šventovę
Šeštadienį pranešta apie spalio mėnesį vyksiančius du popiežiaus Benedikto XVI vizitus
Italijoje – spalio 4 dieną Šv. Tėvas Romos Kvirinalo rūmuose aplankys Italijos Respublikos
prezidentą, o spalio 19-ąją keliaus į Pompėjos Rožinio Marijos šventovę.
Italijos
prezidentą Giorgio Napolitano popiežius Benediktas XVI aplankys šių metų spalio 4
dieną, kai liturginis kalendorius mini Italijos globėją šv. Pranciškų. Tai bus antras
popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su dabartiniu Italijos prezidentu. Pirmą kartą
jiedu susitiko 2006 metų lapkričio 20 dieną, kai prezidentas Giorgio Napolitano atvyko
į Vatikaną.
Oficialioje Italijos prezidentų rezidencijoje – Kvirinalo rūmuose
– Benediktas XVI lankysis antrą kartą. Pirmą kartą jis Italijos prezidentūroje lankėsi
netrukus po išrinkimo į apaštalo Petro sostą – 2005 metų birželio 24-ąją ir susitiko
su tuometiniu Italijos valstybės vadovu Carlo Azeglio Ciampi.
Romos Kvirinalo
rūmai jau 138 metus yra Italijos valstybingumo simbolis – anksčiau Italijos karalių,
o dabar Italijos prezidentų oficiali rezidencija. Tačiau dar anksčiau, iki Italijos
suvienijimo ir popiežiaus valstybės panaikinimo 1870 metais Kvirinalo rūmai buvo lygiai
toks pats popiežiaus valstybės simbolis ir viena iš oficialių rezidencijų.
Kvirinalo
rūmus šešioliktame amžiuje sau pasistatydino popiežius Grigalius XIII (tas pats, kuris
įkūrė Vilniaus universitetu tapusią Jėzuitų akademiją). Kvirinalo rūmai nuo 1582 metų
buvo popiežių vasaros rezidencija. Tuo metu Romos miestas nebuvo didelis, aukštoka
Kvirinalo kalva stovėjo atokiau nuo miesto gatvių. Ant aukštokos kalvos pastatytuose
rūmuose popiežiai praleisdavo karštus vasaros mėnesius. 1870 metų rudenį besivienijančiai
Italijai užėmus Romą ir tuo pačiu panaikinus popiežių valstybę, Kvirinalo rūmai tapo
Italijos karaliaus oficialiu būstu. Būtent aplankyti Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio
III į šiuos rūmus 1939 metais atvyko popiežius Pijus XII. Pirmą kartą po Italijos
suvienijimo popiežius kėlė koją į iš jo pirmtakų atimtus rūmus. Pokario metais tie
patys rūmai tapo Italijos Respublikos prezidento rezidencija, mat 1946 metų birželio
2 dieną vykusiu referendumu Italijos karalystė tapo respublika.
Spalio 19 dieną
popiežius keliaus į Pompėjos šventovę, dedikuotą Rožinio Mergelei Marijai. Tai bus
vienos dienos vizitas, kurio metu Benediktas XVI šventovėje aukos Mišias ir vadovaus
tradiciniams maldavimams. Popiežius prašys Rožinio Mergelės užtarimo tuo metu, spalio
5 – 26 dienomis, Vatikane vyksiančiai Vyskupų Sinodo asamblėjai, skirtai Dievo Žodžiui
Bažnyčios gyvenime ir misijai.
Pompėja garsi archeologų atkastu romėnišku miestu,
kurį užpylė 79 metais po Kristaus išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis. Atkastąjį miestą
kasmet aplanko milijonai turistų. Tačiau Pompėja, ypač tarp krikščionių, garsi taip
pat Mergelei Marijai Rožinio Karalienei dedikuota bazilika.
Marijos Rožinio
Karalienės kultas šioje vietoje siekia palyginti netolimus laikus – tik devynioliktojo
amžiaus pabaigą. Devynioliktame amžiuje šalia atkasto romėniško miesto esančioje gyvenvietėje
dažnai lankydavosi jaunas advokatas iš Neapolio Bartolo Longo. Miesto triukšme nerasdamas
gyvenimo prasmės, Bartolo Longo Pompėjoje medituodavo apie savo pašaukimą, kol galiausiai
iš beprasmybės jį išvadavo sielos gilumoje išgirstas labai aiškus balsas: Kalbėk Rožinį!
Rožinis tave išgelbės! Šitaip prasidėjo Pompėjos šventovės istorija. Advokatas tapo
uoliu Rožinio maldos apaštalu. Jo veržlumo ir aukotojų dosnumo dėka išaugo nauja didelė
bazilika. Pompėjos šventovė tapo viena garsiausių Rožinio kulto vietų pasaulyje, o
šios ypatingosios vietos kūrėjas, miręs dvidešimto amžiaus trečiame dešimtmetyje,
vėliau buvo paskelbtas palaimintuoju. (jm)