Lietuvos spaudos apžvalga (liepos 26 d.)

Asta Petraitytė:







Prieš savaitę pasibaigė Pasaulio jaunimo dienos, sykiu ir popiežiaus Benedikto XVI viešnagė Australijoje. Šiam įvykiui aptarti Lietuvos rytas skyrė visą vedamąjį straipsnį. Jį verta pacituoti dėl pozityvių vertinimų. Anot dienraščio, „Dabar jau ne tik tūkstančiai jaunų katalikų iš viso pasaulio, bet ir skeptiškai pontifiko atžvilgiu iki atvykimo nusitekę australai sako, kad Sidnėjus nieko panašaus nematė nuo 2000-ųjų olimpiados. <…> Galima sakyti, kad Benediktas XVI susidorojo su australų nepatiklumu.“ Anot Lietuvos ryto vedamojo, „popiežius – dvasinis, o ne politinis lyderis. Jo pareiga – skelbti ir stiprinti katalikų tikėjimą. Bet nebus pasakyta per drąsiai, kad ši misija liečia ir visos Vakarų civilizacijos likimą.“ Dienraštyje pastebima, kad ir Benediktas XVI geba patraukti jaunimo minias. Cituoju: „tie, kurie panašavo prie „linksmų“ šventimų įpratintų minių nusigręžimą nuo Benedikto XVI, klydo. Atrodo, kad popiežiaus skelbiamos tiesos aiškumas ir net kietumas traukte traukia minias.“ Vedamojo pabaigoje daroma išvada, kad Jono Pauliaus II iniciatyva nuo 1984 m. rengiamos Pasaulio jaunimo dienos tapo tokios populiarios tarp jaunų katalikų, kad kiti jaunimo sambūriai jau nebegali lygintis su šiuo katalikų sąjūdžiu.“

Liepos 27-ąją, paskutinį liepos sekmadienį, vyks Kryžių kalno atlaidai. Apie Kryžių kalne vykusią talką, rengiantis atlaidams, rašoma dienraštyje Šiaulių kraštas. Talkininkai išrinko senus, sutręšusius kryžius, sutvirtino išklibusius.

Prieš atlaidus prie Kryžių kalno atidarytas Turizmo informacijos centras, statytas beveik dvejus metus. Įrengta visa reikalinga infrastruktūra. Skaitant žiniasklaidos pateikiamą informaciją kyla klausimas, kad Šiaulių apskrities ir rajono valdžios pastangomis Kryžių kalnas verčiamas pirmiausia kultūros bei turizmo ir tik paskiausiai – piligrimystės vieta.

Lietuvos žinios ir Valstiečių laikraštis pakalbino septyniasdešimtmečio jubiliejų švenčiančią kovotoją už tikėjimo ir Lietuvos laisvę seserį Nijolę Sadūnaitę. Prisimindama praeityje patirtus pavojus optimizmu trykštanti sesuo Nijolė sakė: „Mes darėme, ką galėjome, ir šiandien reikia, kad visi darytų, ką gali. Tada ir gražės Lietuva. Man nepatinka, kad per radiją klausytojai pyksta, kad tas ar anas nieko nedaro. O ką tu pats darai?“ – reikliai klausė sesuo Nijolė Sadūnaitė.

Interneto vartai delfi.lt išplatino pranešimą, kad Lietuvos amabasadorius Italijoje Šarūnas Adomavičius įteikė Lietuvos piliečio pasą prelatui Stasiui Žiliui – Popiežiškosios lietuvių šv. Kazimiero kolegijos Romoje dvasios tėvui. Prelatas Stasys Žilys nuo 1959 metų dirba Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje, kuri ilgus dešimtmečius buvo vienas svarbiausių lietuvybės centrų išeivijoje. Kunigas daug nuveikė telkiant lietuvių bendruomenę išeivijoje, puoselėjant tautiškumą ir saugant lietuvybę. S. Žilys yra sulaukęs ir kito pripažinimo – jis vadinamas lietuviu – popiežiaus mokytoju, mat mokė Joną Paulių II lietuvių kalbos. Prelatas S. Žilys daug prisidėjo prie Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą rengimo.

Paminėtinas Lietuvos ryte skelbiamas straipsnis apie itin reikalingą, sunkų ir įvairų ligoninių kapelionų darbą. Keturios didžiosios Lietuvos ligoninės turi kapelionus, kitas aptarnauja tų parapijų, kurioms priklauso konkreti ligoninė, dvasininkai.