Katalikų Bažnyčios atstovai dalyvauja Lambetho konferencijoje

Nuo liepos 16 iki rugpjūčio 3 dienos Kenterberyje, Anglijos Bažnyčios primo sostinėje, vyksta vadinamoji Lambetho konferencija. Tai kas dešimtį metų Kenterberio arkivyskupo rengiami viso pasaulio anglikonų vyskupų pasitarimai. Lambetho konferencija jie vadinami pagal Londono miesto rajoną pietiniame Temzės upės krante ir jame esančią oficialią Kenterberio arkivyskupų rezidenciją – Lambetho rūmus. Prieš pusantro šimto metų pradėtos reguliariai rengti konferencijos iš pradžių vykdavo Lambetho arkivyskupo rūmuose.

Šiemetinė Lambetho konferencija prasidėjo liepos 16–ąją penkias dienas trukusiomis vyskupų rekolekcijomis. Posėdžiai ir diskusijos prasidėjo tik pirmadienį, liepos 21 dieną. Pagrindinė šiemetinės konferencijos tema – anglikonų Bažnyčios vienybė. Kaip žinoma, pasaulyje veikiančios anglikonų bendruomenės neturi vienos centralizuotos hierarchinės santvarkos. Nors pripažįstamas Anglijos Bažnyčios autoritetas ir ji vadinama visų anglikoniškų Bažnyčių motina, tačiau Anglijos Bažnyčia neturi saistomos juridinės galios kitoms anglikonų Bažnyčioms. Be to, prieš kelias savaites atsirado nesutarimų ir pačios Anglijos Bažnyčios viduje, jos sinodui nusprendus moteris konsekruoti vyskupais. Platesniu, visos pasaulinės anglikonų bendruomenės mastu nesutariama taip pat dėl homoseksualų šventinimo kunigais ir vyskupais. Tad šiemetinėje Lambetho konferencijoje dalyvaujantiems anglikonų vyskupams iš viso pasaulio tenka nelengvas uždavinys išsaugoti Bažnyčios tikėjimo ir mokymo vienybę, kuriai pavojų kelia vis labiau tarpusavy nesuderinama atskirų anglikoniškų bendruomenių kanoninė praktika ir požiūriai į minėtas problemas.

Lambetho konferencijoje, svečių teisėmis, dalyvauja ir kitų krikščioniškų konfesijų bei žydų ir musulmonų atstovai. Penktadienį po pietų konferencijoje pasisakė Anglijos ir Velso katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Westminsterio arkivyskupas kardinolas Cormac Murphy O‘Connor. Jis savo pasisakyme apžvelgė anglikonų ir katalikų ekumeninio dialogo istoriją. Nors per pastaruosius keletą metų atsirado naujų kliūčių trokštamai anglikonų ir katalikų bendruomenių vienybei, tačiau atviras, blaivus ir nuoširdus dialogas yra tęsiamas. Į Lambetho konferenciją taip pat buvo pakviestas Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Ivan Dias. Antradienio vakarą anglikonų vyskupams jis ilgokai kalbėjo apie Bažnyčios misiją, socialinį teisingumą ir evangelizavimą.

„Viešpaties dvasia su manim, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningų Viešpaties metų“ (Lk 4, 18-19). Priminęs šiuos Nazareto sinagogoje ištartus Kristaus žodžius, cituojančius pranašą Izaiją, kardinolas Dias sakė, jog būtent čia aiškiausiai matome glaudų ryšį, kuris misiją skelbti Gerąją Naujieną sieja su pareigomis mūsų broliams, su socialine veikla ir teisingumu. Mes esame įpareigoti meilę Dievui paversti meile žmonėms – čia glūdi esmė artimo meilės įsakymo, pagal kurį būsime teisiami paskutiniąją dieną.

Jėzus skyrė savo mokiniams misiją atnaujinti žemės veidą ir skelbti visai žmonijai išganymo naujieną. Jėzus norėjo, kad Bažnyčia būtų ne statiška, bet dinamiška, kad iš vidaus transformuotų žmoniją, kad būtų pasaulio šviesa, žemės druska ir raugas, rengiantis žmoniją naujojo pasaulio atėjimui. Tad Kristaus mokiniui Evangelijos skelbimas ir meilės darbai nėra tik vienas iš galimų pasirinkimų, bet yra pareiga, galiojanti visais laikais, taip pat ir šiandien, net jei dažnai girdime naivių žmonių balsus, skelbiančius Dievo mirtį.

Praeityje, - kalbėjo kardinolas Dias anglikonų vyskupų asamblėjoje, - tradicinės evangelizavimo sritys ir objektai buvo žmogaus širdis, jo namai, sveikatos apsauga ir švietimas, ligoniai ir susenę žmonės. Šiandien prieš mums atsivėrė nauji areopagai, kuriuos turi nutvieksti Kristaus šviesa. Tai pirmiausiai masinės informacijos pasaulis, mokslo ir technologijos sritys, politika, migrantai ir kitos mūsų laikams būdingos situacijos. Būdami ištikimi savo misijai privalome nebūti pasyvus, privalome ne tik reaguoti, bet patys eiti į pasaulį su Kristaus mokymo įkvėptais pozityviais siūlymais.

Visais laikais, o ypač dabartiniais, - tęsė kardinolas, - svarbiausia evangelizavimo priemonė yra pavyzdingo krikščioniško gyvenimo liudijimas. Kiti du, ypač šiais laikais svarbūs, evangelizavimo keliai yra Evangelijos įkultūrinimas ir religijų dialogas. Šiais laikais dažnai susiduriame su tikėjimo ir kultūros supriešinimo problema. Tai ir Evangelijos įkultūrinimą padaro sudėtingu uždaviniu. Tačiau vis tiek turime ugdyti tikėjimo ir kultūros harmoniją, pradėdami, pavyzdžiui, nuo liturgijos, meno, muzikos. Šiais laikais labai svarbus religijų dialogas. Visose autentiškose religijose yra tiesos ir šventumo elementų. Nekrikščioniškųjų religinių tradicijų dvasines vertybes mes turime priimti kaip kvietimą dialogui. Dialogas niekada negali būti suprantamas kaip bandymas nurungti pašnekovą. Tikras dialogas įmanomas tuomet, kai esame įsitikinę savo išpažįstamų tiesų tikrumu ir tuo pat metu esame atidūs savo pašnekovo tiesoms.

Galiausiai kardinolas Dias palietė ekumenizmo evangelizavimo misijoje klausimą. Evangelizavimas yra ne mūsų, bet Šventosios Dvasios prerogatyva. Jai reikia mūsų, kad per mus ji galėtų veikti. Tad evangelizavimo sėkmė priklauso nuo Bažnyčios narių susipratimo, nuo ganytojų sambūvio tiek savo bendruomenių viduje, tiek ir bendraujant su kitomis konfesijomis,- kalbėjo Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Ivan Dias Lambetho konferencijoje dalyvaujantiems anglikonų vyskupams. (jm)