Pasaulinių Jaunimo Dienų šv. Mišios: Popiežius Benediktas XVI pranešė, kad kita PJD įvyks 2011 metais Madride, Ispanijoje.

Liepos 20 dieną, sekmadienį, popiežius Benediktas XVI vadovavo baigiamosioms Pasaulinių Jaunimo Dienų Mišioms Randwick hipodrome.

Ryte palikęs Sidnėjaus vyskupo namus, popiežius Benediktas XVI nuvyko iki sraigtasparnių aikštelės, iš kurios tuoj pat sraigtasparniu ir pakilo.

Su juo Šventasis Tėvas apsuko pasveikinimo ratą virš Randwick hipodromo ir šalia esančio parko, kuriame jo jau laukė tūkstančiai jaunuolių. Nusileidęs popiežius persėdo į automobilį ir dar kartą pervažiavo tarp jaunuolių minios, visus sveikindamas.

Galiausiai, atvykęs į laikinai įrengtą zakristiją, popiežius pasiruošė šv. Mišių šventimui, prasidėjusiam 10 valandą ryto vietos laiku. Buvo laikomasi Sutvirtinimo sakramento suteikimui parengtos Mišių liturgijos. Sutvirtinimo sakramentą popiežius suteikė 24 jaunuoliams, kurie jam buvo pristatyti dar šeštadienio vakare, vakarinės vigilijos metu.

Savo homilijoje popiežius Benediktas XVI tęsė savo katechezę, prasidėjusią dar gerokai prieš Pasaulinių Jaunimo Dienų minėjimus Australijoje, kartu su popiežiaus laišku jaunuoliams ruošiantis šiam įvykiui. Laiške jaunuoliams Šventasis Tėvas siūlė tęsti apmąstymą apie Šventąją Dvasią. Jei 2006 metų Pasaulinei jaunimo dienai buvo pasiūlyta tema „Tiesos Dvasia“, 2007 metais kontempliuota „Meilės Dvasios“ tema, tai šiais, 2008-aisiais, kalbama apie „Tvirtumo ir liudijimo Dvasią“. Būtent todėl popiežius Mišiose teikė ir Sutvirtinimo sakramentą, kuris, pasak katalikų Bažnyčios katekizmo, užbaigia („sutvirtina“) Krikšto sakramento malonę, praturtina ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir dar labiau įpareigoja skleisti tikėjimą (1285 skirsnis).

Homilijoje popiežius komentavo Šventojo Rašto skaitinius iš Apaštalų Darbų, pirmojo laiško Korintiečiams ir Evangelijos pagal Luką, visus kalbančius apie Dvasią.

Kalbėdamas apie Apaštalų Darbuose aprašytas pirmąsias Sekmines – Šventosios Dvasios nusileidimą ant Kristaus mokinių, popiežius priminė, kad šis Šventosios Dvasios „nusileidimas“ nenutrūksta ir tęsiasi.

Tuosyk, - sakė popiežius, - su Dvasios galia Petras ir apaštalai iškeliavo skelbti Evangelijos iki žemės pakraščių. Šiomis dienomis ir aš, kaip Petro įpėdinis, atvykau į nuostabią Australijos žemę. Meldžiu, kad šis didelis susibūrimas, kuris vienija jaunuolius „iš visų tautų po dangumi“, taptų nauja „Paskutiniąja Vakariene“ (su Kristumi).

Juk kiekvienose Mišiose, - tęsė Šventasis Tėvas, - Šventoji Dvasia nusileidžia vis iš naujo, kviečiama iškilmingos Bažnyčios maldos: ne tik tam, kad pakeistų duoną ir vyną į Kristaus Kūną ir Kraują, bet taip pat tam, kad pakeistų mūsų gyvenimus, savąja galia padarytų mus „vienu kūnu ir viena dvasia Kristuje“.

Šventosios Dvasios „galia“, anot popiežiaus, yra Dievo gyvenimo galia. Yra galia, kuri veda mus ir mūsų pasaulį linkt Dievo karalystės atėjimo. Ta galia yra meilė, kuri mus suriša su Viešpačiu ir tarp mūsų pačių, yra šviesa, leidžianti mūsų akims pamatyti nuostabius Dievo malonės darbus mumyse visuose.

Ir čia, šitame dideliame jaunuolių krikščionių iš viso pasaulio susibūrime turėjome gyvą Šventosios Dvasios buvimo ir veikimo Bažnyčios gyvenime patirtį, - kalbėjo popiežius Benediktas XVI. – Pamatėme Bažnyčią tokią, kokia ji iš tikro yra: Kristaus Kūnas, meile gyvenanti bendruomenė, apglėbianti visų rasių, tautų ir kalbų žmones, visų laikų ir iš visų vietų, vieninga per tikėjimą į prisikėlusį Viešpatį.

Popiežius taip pat priminė, jog Dvasios malonė yra dovana, nenusipelnyta, neužkariauta. Ją galime tik priimti. Tačiau, kad ją galėtume priimti, kad Dievo meilė galėtų mumyse išsiskleisti savo visa jėga, turime leisti (Dievui) mus keisti iš vidaus. Turime leisti Dievui persmelkti mūsų storą abejingumo odą, mūsų dvasinį nuovargį, mūsų aklą pritarimą nūdienos dvasiai. Tam padeda asmeninė ir bendruomeninė malda, Eucharistijos adoracija.

Brangūs jaunuoliai, - sakė popiežius, kalbėdamas apie liudijimą ir ateitį, - leiskite man jums užduoti klausimą: ką paliksite ateinančiai kartai? Ar kuriate savo gyvenimus ant solidžių pamatų, ar kuriate kažką, kas išliks? Ar gyvenate savo gyvenimus taip, kad būtų vietos Dvasiai pasaulyje, kuris nori užmiršti Dievą ar net jį visai atmesti vardan klaidingo laisvės supratimo? Kokį palikimą paliksite jaunuoliams, kurie ateis po jūsų?

Kiekviena krikščionių karta, anot Šventojo Tėvo, yra įpareigota prisidėti prie tokio pasaulio kūrimo, kuriame gyvybė būtų priimama, gerbiama ir saugoma, neatmetama ir nesugriaunama tarsi būtų kokia grėsmė; kuriame meilė nebūtų egoistinė ir godi, tačiau tyra, ištikima, laisva ir gerbianti kitus.

Pasauliui reikia atsinaujinimo, - tvirtino popiežius Benediktas XVI, sakydamas, jog daugelyje visuomenių greta materialinės gerovės plečiasi dvasinės dykumos, vidinė tuštuma, neapibrėžiama baimė ir paslėptas nusivylimo jausmas.

Atsinaujinimo reikia ir Bažnyčiai. Reikia jūsų, - kreipdamasis į jaunuolius sakė Šventasis Tėvas, - tikėjimo, idealizmo ir dosnumo. Kiekvienas krikščionis gavo dovaną, kuri turi būti panaudota Kristaus Kūno kūrimui. Bažnyčiai ypač reikia jaunuolių dovanos, visų jaunuolių. Skiriu šį kvietimą ypač tiems, kurie pašaukti kunigystei ir pašvęstajam gyvenimui, - homilijos pabaigoje sakė popiežius. (rk)

*

Po Mišių, Viešpaties Angelo maldos proga pasakytoje trumpoje kalboje, Šv. Tėvas nukreipė PJD dalyvių mintis į Švč. Mergelės Marijos asmenį. Popiežius siūlė jaunimui pamąstyti apie Marijos vidinę būseną ir jos išgyvenimus, patirtus tuomet kai ji išgirdo Dievo vardu prisistačiusio Angelo kvietimą paaukoti save, visą savo gyvenimą, savo kaip moters ir motinos ateitį.

Šventoji Dvasia suteikė Marijai jėgų ir drąsos atsiliepti į Viešpaties kvietimą. Šventoji Dvasia padėjo jai suvokti koks nuostabus slėpinys bus per ją įgyvendintas. Šventoji Dvasia Mariją apgaubė savo meile ir jai leido pradėti Dievo Sūnų. Ši scena yra turbūt pagrindinis Dievo santykių su savo tauta istorijoje momentas, - sakė popiežius. Kai Marija stojo Dievo akivaizdon, ji atstovavo visai žmonijai. Angelo žinia buvo tarsi Dievo pasipiršimas žmonijai. Ir Marija visų mūsų vardu ištarė „taip“.

Stiprybės Dvasia stiprino Švč. Mergelę visuose išgyvenimuose, kad ji liko iki galo ištikima savo duotam pažadui.

Lygiai ir mes turime likti ištikimi Jėzui ištartam „taip“. Mes žinome, kad jis niekuomet mūsų neapleis. Jis mus palaiko Šv. Dvasios dovanomis. Tad kreipkimės į Mariją prašydami, kad ji mus lydėtų tuomet, kai stengiamės išlikti ištikimais Dievui. Ji mūsų pavyzdys ir įkvėpimas, ji užtaria mus pas savo Sūnų ir motiniška meile saugo mus nuo pavojaus.

Po trumpos kalbos popiežius vadovavo Viešpaties Angelo maldai, kuri simboliški užbaigė XXIII PJD, nes tuoj po jos popiežius pranešė kur ir kada įvyks kita PJD.

Kita PJD įvyks 2011 metais Madride, Ispanijoje.

Atėjo laikas vieni kitiems tarti „sudie“, o tiksliau „iki pasimatymo“! – sakė popiežius. Padėkojęs visiems 23 PJD Sidnėjuje dalyviams Šv. Tėvas išreiškė viltį, kad galės su visais vėl pasimatyti po trijų metų. Ligi tol, - kalbėjo popiežius, melskimės vieni už kitus ir džiaugsmingai liudykime pasauliui Kristų! Visus telaimina Dievas!

*

Papietavęs Sidnėjaus arkivyskupo namuose, Šventasis Tėvas juose priėmė visus pagrindinius XXIII PJD rėmėjus ir organizatorius. Sveikinimo žodį tarė ir susitikimo dalyvius popiežiui pristatė Sidnėjaus arkivyskupas kardinolas George Pell. Trumpoje kalboje popiežius Benediktas XVI padėkojo PJD rėmėjams ir organizatoriams ne tik už pasiaukojimą, o ypatingai už jų pasitikėjimą paliudytą jaunajai kartai ir už pasikliovimą žmonių širdyse veikiančia Dievo malone. (sk)