Popiežiaus Mišios Sidnėjaus katedroje. Benediktas XVI griežtai pasmerkė kunigų ir vienuolių seksualinius nusikaltimus

Šv. Tėvas Benediktas XVI pasmerkė kunigų ir vienuolių seksualinius nusikaltimus, kuriuos pavadino itin rimtu pasitikėjimo pažeidimu, ir paprašė būsimų Australijos kunigų ir vienuolių padėti vyskupams kovoti su šiuo blogiu. Popiežius šeštadienio rytą pasakytoje homilijoje kalbėjo apie didelį gėdos jausmą dėl mažamečius tvirkinusių kunigų ir vienuolių. Būtina padėti aukoms bei liudyti joms gailestingumą, o atsakingieji už šį blogį turi būti atiduoti teisingumui. Tai svarbus prioritetas siekiant ypač jaunimui sudaryti saugesnę ir sveikesnę aplinką, - kalbėjo popiežius. Tikrai, giliai gailiuosi už aukų patirtą skausmą ir kančią, drauge jas užtikrinu, kad kaip jų ganytojas, ir aš dalinuosi jų kančia, - sakė Benediktas XVI.

Australijos bažnytinės ir nebažnytinės visuomenės labai lauktą pasmerkimą Šv. Tėvas ištarė Sidnėjaus katedroje, kurioje šeštadienio rytą (Lietuvos laiku 2 val. 30 min. ryto), aukojo pirmąsias viešas Šv. Mišias Australijoje. Šių Mišių, kurias koncelebravo su visais Australijos vyskupais, įskaitant emeritus, metu, Popiežius drauge pašventino naująjį Sidnėjaus katedros didįjį altorių. Nors popiežiaus kelionės pagrindinis tikslas yra susitikimas su PJD dalyviais, tačiau ši devintoji pontifikato kelionė drauge buvo apaštališkas Bažnyčios Australijoje aplankymas. Sidnėjaus katedroje popiežiaus vadovautose Mišiose dalyvavo seminaristai bei vienuolinių kongregacijų naujokai ir naujokės iš visos Australijos.

Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių pagalbos katedrą Sidnėjuje galima drąsiai laikyti katalikų Bažnyčios Australijoje lopšiu. Pirmieji du į Australiją oficialiai atvykę katalikų kunigai 1821 metais Sidnėjuje pastatė ir Mergelei Marijai dedikavo pirmąją miesto koplyčią. Po gero dešimtmečio atkeliavo ir pirmasis Apaštališkasis Vikaras, vyskupas. Jis koplyčioje įrengė katedrą, o po kelerių metų tapęs pirmuoju Sidnėjaus arkivyskupu, katedra paverstą koplyčią ėmė didinti, tačiau pastatas netrukus sudegė ir reikėjo jį visai atstatyti.

1868 metais buvo palaimintas naujosios katedros kertinis akmuo. Didingos gotikinės šventovės statybos darbai užsidelsė iki 1928 metų, kai katedra buvo iškilmingai pašventinta. Popiežius Pijus XI katedrai suteikė Mažosios bazilikos titulą 1930 metais, o po dar keturių dešimtmečių joje Mišias aukojo pirmasis Australiją aplankęs apaštalo Petro įpėdinis, popiežius Paulius VI. Jonas Paulius II du sykius aukojo Mišias šioje šventovėje – 1986 ir 1995 metais. Popiežius Benediktas XVI šį šeštadienį palaimino naująjį katedros altorių ir prie jo, kaip minėta, su visais Australijos vyskupais, aukojo pirmąsias Mišias.

Visi altoriai, - kalbėjo homilijoje Šv. Tėvas, yra simbolis Jėzaus Kristaus, kuris savo Bažnyčioje yra kaip kunigas, altorius ir auka. Taip pat ir vyskupai bei kunigai yra pašventinami ir paskiriami Dievo tarnystei ir Dangaus karalystės kūrimui. Tačiau per dažnai pasineriame į pasaulį, kuris nori nustumti Dievą į šoną. Taip pat ganytojai gali būti gundomi tikėjimo dalykus sumažinti iki paprastų sentimentų lygio, susilpnindami jų galią įkvėpti nuoseklią pasaulio viziją ir dalykišką dialogą su daugeliu kitų vizijų, kurios tarp savęs konkuruoja siekdamos laimėti žmonių protus ir širdis.

Tačiau tai būtų labai negerai, nes Dievo reikalų niekuomet negalima nutildyti, o abejingumas žmogaus egzistencijos religinei dimensijai galop pažemina ir išduoda patį žmogų. Ten, kur žmogus pažeminamas, būna pažemintas jį supantis pasaulis, kuris praranda savo tikrąją prasmę ir tikslą. Taip susikuria ne gyvybės, o mirties kultūra. Tad kaip gi galima tai vadinti pažanga, kai kaip tik atvirkščiai, įvyksta žengimas atgal, tai yra, savotiškas regresas, dėl kurio išsenka tiek individų, tiek visos visuomenės gyvybės šaltiniai.

Tačiau žinome iš šv. Ignaco Lojolos, jog vienintelis „matas“, kuriuo gali būti lyginama žmonijos tikrovė yra Kryžius ir jo nesavanaudiškos meilės žinia, kuri nugali blogį, nuodėmę ir mirtį bei sukuria naują gyvybę ir amžiną laimę. Kryžius atskleidžia, jog atrandame save tik kai dovanojame savo gyvenimą, kai priimame Dievo meilę kaip nepelnytą malonę ir stengiamės kitiems atskleidi šios meilės grožį ir kitus atvesti į tiesos šviesą, kuri vienintelė išgano pasaulį. (sk)