Popiežiaus Benedikto XVI kalba jaunimui maldos vigilijoje

Šeštadienį, 19 valandą vietos laiku (Lietuvoje dar buvo tik vidudienis) Randwicko hipodrome, Sidnėjaus miesto pakrašty, prasidėjo vienas pagrindinių Pasaulio jaunimo dienų susitikimų – maldos vigilija prieš kulminacines sekmadienio ryto Mišias. Septynios vakaro mūsų geografinėse platumose liepos mėnesį yra dar palyginti ankstyvas metas. Tačiau Australijoje šiuo metu yra žiema ir kai popiežiaus atvyko į susitikimą su jaunimu, jau senokai buvo sutemę. Maldos budėjimas vyko toje pačioje vietoje, kur prieš 38 metus Mišias aukojo popiežius Paulius VI, o taip pat du kartus – prieš 22 ir prieš 13 metų – ir Jonas Paulius II. Benedikto XVI susitikimas su jaunimu truko maždaug dvi valandas, nors visas jaunimo maldos budėjimas tęsis ilgiau, o nemažai jaunuolių Randwicko hipodrome pasiliko iki ryto, laukdami ten pat vyksiančių Jaunimo dienų uždarymo Mišių.

Kaip būti Kristaus liudytojais dabartiniame sudėtingame, susiskaldžiusiame ir nesantaikos draskomame pasaulyje? – klausia popiežius ir tuoj pat priduria, jog vis dėlto vienybės ir susitaikinimo neįmanoma pasiekti vien žmogaus jėgomis. Dievas mus sukūrė vienus kitiems ir tik Dieve ir jo Bažnyčioje galime surasti trokštamą vienybę. Mus nuolat vilioja savarankiškumo, vienybės siekimo tik savo jėgomis pagunda. Ji pasireiškia įvairiomis formomis. Matydami netobulai veikiančias institucijas, išgyvendami savo asmeniškus nusivylimus, mes kartais užsidegame troškimu dirbtinai kurti „tobulą“ žmonių bendruomenę. Ir tai nėra nauja pagunda. Iš istorijos žinome apie ne vieną bandymą „apeiti“ žmogaus silpnumą ir kurti dvasines utopijas. Tokie vienybės kūrimo bandymai, iš tiesų, tik kenkia vienybei. Šventoji Dvasia ugdo vienybę, tačiau neįmanoma jos atskirti nuo Kristaus, esančio Bažnyčios institucinėje struktūroje.

Popiežius ragino jaunimą melsti vienybės ir ją ugdyti. Ugdyti vienybę – tai visų pirma atsispirti pagundai bėgti šalin. Mes turime patys suprasti ir kitiems liudyti, koks didis yra mūsų tikėjimas, kokie platūs jo akiračiai, koks jis solidus ir tuo pat metu atviras, pastovus ir tuo pat metu dinamiškas. Budėkite! Mokėkite klausytis! – ragino popiežius. Kiekvienas žmogus, nesvarbu kas jis būtų – ar badaujantis jaunuolis Darfuro stovykloje, ar kompleksuotas paauglys, ar miesto periferijoje gyvenantis tėvas, susirūpinęs savo vaikų ateitimi, ar jūs čia šią akimirką susirinkę – visi jaučia vienybės troškimą. Jį gali patenkinti tik Šventoji Dvasia.

Toliau savo kalboje popiežius jaunimui priminė tris šv. Augustino mokymo apie Šventąją Dvasią Švenčiausiojoje Trejybėje įžvalgas bei komentavo jų aktualumą šiandieniame žmonių ir Bažnyčios gyvenime.

Visų pirma, pasak Augustino, vienybė yra lygi bendrystei. Tėvas ir Sūnus yra nuolatiniame abipusiame santykyje. Jie nuolatos save vienas kitam aukoja. Tad ir žmonių gyvenime tikroji vienybė visada turi būti grindžiama asmenų lygybe, vienoda pagarba kiekvienam asmeniui. Vienybė suprantama kaip bendrystė taip pat negali būti redukuojama iki ją sudarančių asmenų sumos. Antroji šv. Augustino įžvalga - Šventoji Dvasia yra meilė. Šventosios Dvasios dėka mes esame Dieve ir Dievas yra mumyse. Trečioji įžvalga – meilė yra amžina.

Šios įžvalgos, - sakė popiežius jaunimui, - tebūnie jums paskatinimas siekti, kad meilė jūsų gyvenime būtų visko matas, kad amžina meilė būtų jūsų tikslas, kad save aukojanti meilė būtų jūsų misija. Kaip Bažnyčia vykdo savąjį pašukimą žmonijoje, taip ir jūs stenkitės, kad Šventosios Dvasios dovanos duotų vaisių jūsų gyvenime. Gyvenimas – tai ne tik gerybių kaupimas, ne tik siekimas, kad išsipildytų svajonės. Gyventi – visų pirma reiškia būti perkeistiems viduje, būti atviriems Dievo meilei. (jm)