Irake nyksta religinės mažumos

Liepos pradžioje Irako Žmogaus teisių ministerija publikavo ataskaitą apie religines mažumas. Ataskaitoje bandyta suskaičiuoti, kiek religinių mažumų bendruomenių narių žuvo ar buvo priversti palikti šalį 2003-2007 metų laikotarpyje.

1997 metų gyventojų surašymo duomenimis, didžioji dauguma šalies gyventojų, 97 procentai, buvo musulmonai. Iš jų 65 procentai šiitai ir 32 procentai sunitai. Visos kitos religinės mažumos sudarė 3 procentus visos Irako populiacijos.

Anot žinių agentūros „Peace reporter“ pateiktos Irako ministerijos ataskaitos santraukos, labiausiai nukentėjusi religinė mažuma yra šabakai, kurių tikėjimas susideda iš islamo, krikščionybės ir jazidizmo elementų. Jie daugiausia gyvena Mosulo miesto apylinkėse ir Ninevės provincijoje. Manoma, kad iki dabartinio karo Irake jų buvo apie 300 000. Iki 2007 metų pabaigos užregistruoti 529 šabakų nužudymo atvejai ir bent 16 000 bėglių.

Jazidai yra antroji labiausiai nukentėjusi religinė mažuma, pasak Irako Žmogaus teisių ministerijos duomenų. Ši bendruomenė, iki karo skaičiavusi maždaug pusseptinto šimto tūkstančių narių, dėl smurtinių išpuolių prarado 335 asmenis. Du trečdaliai iš jų, 215 žmonių, žuvo per vieną išpuolį Ninevėje, susprogdinus keturis sprogmenų prikimštus automobilius. Kiek jazidų emigravo nežinoma. Jazidų religinė pasaulėžiūra apjungia daugelio religijų elementus – judaizmo, islamo, mitraizmo, manichėjizmą ir kt. Bet daugelio Irako musulmonų akimis jie šėtono garbintojai.

Trečioji nukentėjusi religinė mažuma yra krikščionys: chaldėjai, ortodoksai, katalikai, anglikonai ir kt. Daugiausia aukų turi chaldėjai. 107 jų bendratikiai buvo nužudyti. Ortodoksai prarado 33 tikinčiuosius, kitos krikščionių grupės mažiau. Nepaisant to, kad krikščionys buvo viena iš geriausiai integruotų Irako religinių mažumų, jie buvo sutapatinti su vakarų valstybėmis, kurių kariuomenės dislokuotos Irako teritorijoje.

Toliau seka sabėjų mažuma, pasižyminti dar viena daugelio religijų elementų vienijančia religine pasaulėžiūra. Sabėjų iki karo pradžios 2003 metais Irake buvo apie 60 000. Yra užfiksuoti 127 jų bendruomenės narių žmogžudystės ir manoma, kad per 13 000 šeimų paliko Irako teritoriją ir kad šiandien jų belikę per 5000.

Tačiau, kaip pastebi žinių agentūros „Peace reporter“ žurnalistas, Irako ministerijos parengta ataskaita apie žalą religinėms mažumoms neatspindi tikrosios situacijos, kuri yra blogesnė. Kiek yra aukų, kurių mirtis nėra užfiksuota? Kiek įvyko išpuolių prieš religinių mažumų atstovus toli nuo žiniasklaidos akių, provincijose, kaimuose? O kartais arti, tačiau vyraujant abejingumo klimatui – juk nukenčia ne „saviškiai“, o, būtent, religinės mažumos.

Kaip bebūtų, Irake religinės netolerancijos poveikis yra prilygintinas sprogimui, labai sužalojusiam religinių mažumų bendruomenes. Ne kartą buvo garsiai baimintasi, kad jos nebeatsigaus ir kad Irakas iš tūkstantmetes sugyvenimo tradicijas turinčio tautų ir kultūrų katilo taps tik islamistine valstybe. Tokias perspektyvas sustiprina ir priimta Irako konstitucija, kuri, viena vertus, teigia, jog religijos laisvė garantuojama, tačiau, antra vertus, prideda sąlygą, kad tik tuo atveju, jei neprieštaraus islamo normoms. (rk)