Chronologinis Korano leidimas, parengtas arabų krikščionio

Šveicarijoje prancūzų kalba, greta pateikiant ir arabišką tekstą, išleistas Korano leidimas, kuriame tekstas sudėliotas chronologine tvarka, išnašose pateikiant įvairius teksto variantus, taip pat nuorodas į žydų bei krikščionių raštus.

Šio Korano leidimo rengėjas yra Sami Awad Aldeeb Abu-Sahlieh, palestiniečių kilmės arabas krikščionis, musulmonų ir arabų teisės dėstytojas Šveicarijos lyginamosios teisės institute Lozanoje.

Chronologinis Korano leidimas yra didelė naujovė, mat įprastiniai leidimai chronologinės tvarkos nesilaiko. Teksto fragmentų perdėliojimas atveria naujas interpretacijos perspektyvas.

Koranas yra islamo šventraštis, islamo steigiamoji knyga, islamą išpažįstantiems tikintiesiems tai Dievo žodis, apreikštas per pranašą Mahometą.

Tačiau iš istorijos žinome, jog Korano tekstas negimė per vieną dieną, nebuvo parašytas kaip vientisas tekstas. Iš tiesų, Koranas yra Mahometo gauto apreiškimo fragmentų visuma. Pasak musulmonų tradicijos, Mahometas apreiškimą patyrė 610 metais po Kristaus (laikantis mūsų kalendorinio skaičiavimo). Įgytu žinojimu dalinosi su savo sekėjais iki pat savo mirties 632 metais. Tik jam mirus, per 22 – 23 metų pranašo veiklos laikotarpį užrašytus pasisakymus pradėta sisteminti ir dėlioti į vieną tekstą. Pradėjus plisti skirtingoms teksto versijoms ir dėlto pradėjus kilti nesutarimams, kalifas Uthman (miręs 656 m.) įtvirtino vieną teksto versiją, liepdamas kitas sunaikinti. Taip atsirado vadinamasis „Uthman Koranas“, kurio tekstas naudojamas ir šiandieninių musulmonų.

Uthman Korano skyreliai, vadinami suromis, išdėlioti pagal kiekvieno skyrelio teksto ilgį, su nedidelėmis išimtimis. Korano pradžioje rasime ilgiausias suras, o pabaigoje trumpiausias. Iš viso yra 114 surų.

Tai sudaro visą eilę sunkumų interpretuojant Korano tekstą. Mahometo gyvenimo gale užrašytus žodžius rasime Korano pradžioje, o pasakytus keliolika metų anksčiau - Korano pabaigoje. Tai apsunkina teksto susiejimą su Mahometo biografija ir gyvenimu, kurio metu jis iš pirklio tapo pergalingos kariuomenės vadu. Skaitytojui taip pat sunku sekti Mahometo minčių ir doktrinų evoliuciją, suprasti kodėl kai kurios vietos kartojasi. Chronologinės tvarkos žinojimas svarbus ir musulmonų teisei, mat Koranas musulmonams taip pat yra normatyvinis tekstas. Jei yra dvi viena kitai prieštaraujančios arba skirtingas alternatyvas siūlančios Korano eilutės, tada teisiškai galioja ta, kuri buvo pasakyta vėliau – su sąlyga, būtent, kad yra žinoma, kuri eilutė vėlesnė.

Kaip pažymi pats Sami Aldeeb, jo parengtas chronologinis Korano leidimas yra vienintelis toks šiuo metu. Kai kurie musulmonų mokslininkai kalbėjo apie tokio leidimo poreikį, tačiau patys tokio darbo dėl įvairių motyvų nepadarė. Daugumoje Korano leidimų tik sutartiniais ženklais pažymima surų chronologinė tvarka, dažnam skaitytojui į tai visai neatkreipiant dėmesio. Chronologinį Korano leidimą 1949-1950 metais publikavo žinomas prancūzų orientalistas Régis Blachère, tačiau, viena vertus, šio leidimo seniai nebegalima rasti, antra vertus, Blachère pateikta chronologinė tvarka yra diskutuotina.

Pats Sami Aldeeb rėmėsi Al Alzhar universiteto Egipte, svarbaus musulmonų sunitų centro, komisijos nustatyta chronologine tvarka, nors ir dėl pastarosios toliau diskutuojama musulmonų eruditų ir orientalistų tarpe.

Anot Sami Aldeeb, jo tikslas nebuvo Korano falsifikavimas, visi norintys gali skaityti jį įprastine tvarka. Tačiau chronologiškai parengtas Koranas yra naudingas darbo įrankis. Jo paties patirtis byloja, kad daug musulmonų, tarp jų ir akademinio pasaulio žmonių, suvokia Korano tekstą kaip vientisą, nežino, jog yra skirtingų variantų ir jog nemažai Korano eilučių musulmonų teisės tradicijoje nebeturi normatyvinės vertės. (rk)