Liepos 11 d. Bažnyčia minėjo šv. Benediktą – Europos globėją

Liepos 11 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo Europos globėją šv. Benediktą. Savo šventojo globėjo ir Vakarų Bažnyčios vienuolystės pradininko šventę patys benediktinai švenčia du kartus. Benediktinų vienuolynuose ir visų pirma Montecassino abatijoje, kurioje palaidoti šv. Benedikto palaikai, Benedikto šventė minima kovo 21-ąją, nes būtent tą dieną 547 metais šv. Benediktas užbaigė savo žemiškąjį gyvenimą ir gimė dangui. Tačiau visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje šv. Benedikto šventė minima liepos 11 dieną.

Šv. Benedikto abato ir Europos globėjo liturginės šventės Mišioms, penktadienio rytą aukotoms Montecassino abatijoje, vadovavo naujasis abatas Pietro Vittorelli, 191-uoju šv. Benedikto įpėdiniu popiežiaus Benedikto XVI paskirtas praėjusių metų lapkričio mėnesį.

Šv. Benediktas gimė apie 480 metus Italijos Norcia miestelyje, dėl to jis ir vadinamas Nursiečiu, o mirė, kaip sakyta, 547 metų kovo 21 dieną savo įkurtoje Montecassino abatijoje. Nepaisant to, kad nuo laikų kai šventasis gyveno praėjo jau penkiolika šimtmečių, puikiai iki mūsų dienų išliko milžiniški jo veiklos pėdsakai. Per pastaruosius keliolika šimtmečių moterys ir vyrai, vadovaudamiesi Šv. Benediktu šūkiu “Ora et labora” – “Melskis ir dirbk” sukaupė didelį palikimą visos Bažnyčios labui. Benediktinai, cistersai, trapistai, kamalduliai nešė į tuo metu dar evangelizuojamą Europos žemyną krikščionišką tikėjimą ir civilizaciją. Būtent dėl nuopelnų bendros krikščioniškos europietiškos tapatybės kūrimui 1964 metais popiežius Paulius VI šv. Benediktą paskelbė Europos globėju. (jm)